Lietuvos įvaizdžio grupės parengta šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos matomumo užsienio šalių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose analizė parodė, kad kultūros sritis išsiskyrė teigiamų pranešimų gausa – palankumo indekso atžvilgiu ji pasiekė aukščiausią įvertį, o bendrai pagal paminėjimų skaičių kultūros sritis buvo trečia.  Lietuvos kultūros naujienomis labiausiai domėjosi JAV, Vokietijos ir Lenkijos žiniasklaidos portalai, o iš viso buvo pasiekta 2,645 mlrd. auditorija.

 Šiemet galėtume paminėti iliustruoto atviruko 150 metų jubiliejų. Filokartijos istorijos tyrėjų nuomone jie atsirado 1871 metais, besibaigiant Prancūzijos-Prūsijos karui.

Kai su literatūros kritikų kurso Maskvoje klausytojais, 1972 metais rudenį teko nuvykti į Jasnaja Poliana (Tulos sritis), ir pamatyti didžiojo rusų klasiko Levo Tolstojaus gimtinę.

Per šalį sliūkina jau antrasis Kovidinis pavasaris... Klampoja nabagas per tirpstantį politinį pašalą, pėdina, lyg kuprotas, suvargęs ledynmečio mamutas.

Dailininko škicuotojo kelioninis krepšys – lyg bedugnis šulinys. Kai prireiks, ištrauksi ką panorėjęs: akvarelės dėžę, devynių rūšių pieštukų

Jau šešioliktą kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. Iš viso už Metų knygas gauta beveik 32 tūkstančiai balsų.  „Sveikinu visus Metų knygos apdovanojimų laureatus, taip pat tuos autorius, kurių knygos buvo pastebėtos ekspertų. Tai – didžiulis ir nuoširdus jūsų darbo įvertinimas. Jūsų knygos savo temomis, herojais, poetiniais įvaizdžiais pildė mūsų mintis ir tapdavo diskusijų objektu. Jūsų laukė šalies bibliotekos ir knygynai, bet labiausiai – skaitytojai. Linkiu, kad tai niekuomet nesikeistų“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Žmogus – visa ko matas. Šią tiesą skelbia jau senovės Egipto dailė. Šventyklų freskose, kapaviečių skliautuose, papiruso lakštuose mus pasiekę žmonių figūrėlių piešiniai ir raižiniai vaizduoja Nilo pakrančių raštininkus

      Rašytojos Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės „Atminties sodai“ šį pavasarį pražydo žymiai anksčiau  už Vilniaus sakurų sodą

Škico meno istorija dar neparašyta, neieškokite jo aptarimo ir enciklopedijose bei vikipedijose. 

Minėdami kardinolo Vincento Sladkevičiaus metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią dokumentų parodą „2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai“. 2021-ieji paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Ši atgimimo ir susivienijimo idėjas įkūnijanti, tikėjimu ir gerumu spinduliuojanti asmenybė visą gyvenimą išmintingai mokė lietuvių tautą „kantriai laukti ir augti“.

 Jau vakar internetinė žiniasklaida išplatino mielą pranešimą: „Savaitgalį įvedamas vasaros laikas“. 

Paaiškėjo kasmet Kultūros ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, rengiamo Knygos meno varžytuvių nugalėtojai. Leidiniai buvo vertinti pagal leidybinio-poligrafinio atlikimo, apipavidalinimo kokybės bei knygos meninės visumos bruožus.Šiemet varžytuvėms 55 leidėjai pateikė 118 knygų, išleistų 2020 metais. Pagal atnaujintus varžytuvių nuostatus, leidinius vertino dvi komisijos: žinovų praktikų grupė, į kurią po vieną savo narį pasiūlė Lietuvos grafinio dizaino asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir Lietuvos leidėjų asociacija, ir knygos meno žinovų komisija, į kurią savo narį pasiūlė Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus knygrišių gildija. Kitus du narius į komisijas skyrė kultūros ministras.

Liškiavoje, ant aukšto Nemuno kranto, išstypusi lyg koks telekomunikacinis bokštas, žvalgosi po pasaulį vėjo lizdą primenanti pušis. Kiek aprėpia jos viršūnė, anapus Nemuno

 Pavasario saulė, nukėlusi sutemų dangtį, vėl meiliais spinduliais margina Lietuvą. Varninių šeimos paukštis kovas, maklinėja po laukus tarsi koks agronomas 

Norint tinkamai įvertinti poetės Danutės Mažeikienės kūrybą, reikėtų atitinkamos filologinės, sakyčiau, ir filosofinės  studijos įvairiais aspektais. Tačiau neturiu tokių galimybių, o trumpai dalykinei analizei nekyla ranka 

Prieš savaitę šešioliktasis „LIETUVOS AIDO“ puslapis pakvietė jus, savo skaitytojus, aplankyti virtualią akvarelės parodą  „Kelionė į Žemaitiją

Švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 103-ąsias metines, kaip ir kiekvienais metais, ypatingais pagarbos ženklais buvo pagerbti ir Lietuvos nacionalinio kultūros ir meno apdovanojimo laimėtojai, kurie išgirdo ne tik padėkas, bet ir jau mantra tapusį politikų pažadą kultūrą puoselėti ir laikyti pagrindiniu šalies raidos vienetu. Ir tie žodžiai, išsakomi šventą mums visiems dieną, neabejoju, yra nuoširdūs ir lydimi tikėjimo, kad politikoje pagaliau rasis valios juos paversti kūnu. Tačiau ar tikrai visi vienodai ir vieningai sutariame, kas gi yra toji kultūra, vardan kurios vieną kartą metuose išrenkame labiausiai nusipelniusius ir, pasižymėję savo gerų darbų sąraše „varnelę“, lyg niekur nieko laukiame kitų metų, visus dvylika mėnesių sutartinai pamiršdami, kad toji politika, kurios vardu dažniausiai nurašomi gėdingiausi poelgiai, ir yra tos pačios kultūros sudėtinė dalis?

 Mieli „LIETUVOS AIDO“ skaitytojai, kviečiu jus visus apsilankyti virtualioje akvarelės parodoje „Kelionė į Žemaitiją“. Šis laikraščio puslapis yra tarsi vartai, internautų kalba tariant – portalas, į ekspoziciją, o pačios akvarelės jūsų laukia mano internetinėje platformoje-bloge: „K.K.Šiaulytis. GALERIJA“.

Lietuvos Respublikos Prezidentas vaizdo skambučiu kalbėjosi su buvusiais Lietuvos nuolatiniais atstovais prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), ambasadoriais prof. dr. Irena Vaišvilaite ir dr. Arūnu Gelūnu. Pokalbyje ambasadoriai pristatė Prezidentui, kaip Lietuvos rūpinimasis UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis atrodo iš tarptautinės perspektyvos. Pasak Prezidento, Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes pritaikant šalyje sukauptą tarptautinę patirtį, taip pat pasaulyje skleidžiant informaciją apie Lietuvos pasaulio paveldo vertybes.

  Šiandien gyvename ir dirbame neįprastomis sąlygomis. Pandemijos rykštė į mūsų kasdienybę atnešė daug skausmo, netekčių, baimės, įtampos, o dar pridėjus lietuvio būdo savybes...  Išlieka stipriausieji ir kūrybiškiausieji. Šiandien šią mintį galime drąsiai patvirtinti.