VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

03.05. HUMORO KALENDORIUS Kovas. Paukščių monologai

Kęstutis K.Šiaulytis

 Pavasario saulė, nukėlusi sutemų dangtį, vėl meiliais spinduliais margina Lietuvą. Varninių šeimos paukštis kovas, maklinėja po laukus tarsi koks agronomas – braido aplink tirpstančias pusnynų liekanas, snapu sliekus dirvoje skaičiuoja – jei tų smakų daug, tai ir žemė bus gerai išpurenta, ir kramtalo nepritrūks! Tik ką tėviškėn suskubusios pempės suka ratus virš dirvonų, skanduoja: „gyvi-gyvi!“ – žadina žemdirbių dvasią. Nors mes, arklo broliai, jau seniai miestuose įsikūrę, bet vis tik girdime tą pempės klyksmą – atsiliepiam. Kas vieversiu, kas šmaikščia kiele pasivertęs, lekiam tėviškės oro įkvėpti.

 Bet šimtadienį švenčiantis ministrų kabinetas nepasiduoda – draudimais ir barniais visuomenės atšilimą stabdo, net šaltąjį karą prezidentui organizuoja. Mes jau seniai perpratome valdžios viražus – reikia klausyti ne ką premjerai čiulba, o ką jų pasamdyti komentatoriai kranksi, pastarieji tarsi kokie sapnų aiškintojai, slapčiausias politikų haliucinacijas įgarsina. Skaitai tokio autoriaus paskvilį – tarsi regi visą frakciją nekaltų šypsenų tarp eilučių sutūpusių. Kalbama, lietuvį, kaip žvirblį, visuose pasaulio kampeliuose sutiksi. Tik ne Seime, ten – vieni ereliai. Sunku bus visuomenei su ta nauja paukščių ferma tartis. Prabėgo laikai, kai tautą mokė sodinti kukurūzus kvadratiniu-lizdiniu būdu, bet ir dabar girdime visokių mokslinių-verbalinių inovacijų, pavyzdžiui, valstybinių įstaigų koridorių žargone žodis „lizdas“ vis dažniau keičiamas įmantresniu – „klasteris“. Kažin, ar tam pritars tėvynėn sugrįžę gandrai?

Santykių filosofija

Be reikalo pasižvalgiau per mikroskopą. Dabar bijau į lauką išeiti...

Naujiena

 Savaitgalio kokteilis su citrina

Balta alaus puta

Futbolininko skundas

Stebiu, klausau pasaulio naujienų ausis atvertęs, akis pabalnojęs. Vienos žinių agentūros mėgaujasi krizėmis, pandemijomis, maištais ir valstybių perversmais, kitos – atvirkščiai, gėrisi Disneilendo peizažais: jau ir Marsas ne už kalnų, o robotai, netrukus šieną ravės. Pasisotinęs žmonijos pergalėmis svarstau, matyt, vėl Babelio bokštą statome? Mūsų kregždės anuose kraštuose buvoja, kai parsiras savon pastogėn, paklausiu kas ten lipdoma.

 – Čeerrr, keerrrr... – svitttt, svitttt... Netikėtai už lango pragydo mėlynas kaip viagros tabletė paukštukas. Atpažinau – Tvitteris! O jis – lietuviškai prabilo:

 – Ei, kaimyne! Ar nenusibodo Užgavėnių karnavalus namuose rengti! Rašyk peticiją sveikatos ekspertams, kad leistų į Laisvę sugrįžti!

 Surašiau: „Žinia, jokia televizoriaus įstrižainė, žvaigždžių karai, net instagramo meridianai neatstos penktadienio vakaro prie baro draugų rate... bei sporto varžybų šurmulio!“

 Šarka parnešė ateities programuotojų sprendimą: „Niekas netrukdo svajoti!“

Atgal