Kultūra, menas
2024.07.03. LIETUVOS DAINŲ ŠVENTĖ 1924-2024. MAIRONIS. NAUJALIS. LIETUVA BRANGI
Kęstutis K. Šiaulytis
Kunigas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932) ir vargonininkas, kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934), tarsi vienu metu istorijos bėgsmo pašaukti žadinti, kurti naująją, pavasario balsų Lietuvą.
.jpg)
Maironis prie Medvėgalio piliakalnių. Tolumoje – ir Girgždūtės galybė
Kai Lietuvos dainų švenčių dalyviai susispietę po Vingio parko estrados arka dainuoja-gieda Maironio ir Naujalio „Lietuva brangi“, atrodo – sustoja laikas, atrodo – melodijos ir žodžių aidai pakilę, pavirtę neregimomis padangių upėmis, plūsta po visą šalį, drėkindamos visų įsiklausančiųjų akis.
.jpg)
Šiluva. Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia
.jpg)
Dubysa ties Seredžiumi
.jpg)
Palemono kalnas Seredžiuje, ties Nemuno slėniu
.jpg)
Minija Priekulėje
Mūsų dienų poetas Tomas Venclova yra prasitaręs: „Maironio eilėmis ir šiandien gali alsuoti; ir šiandien gyvas malonumas skalauti gerklę jų garsais, pasiduoti jų ritmui, sekti jų atbalsį ore“. Juozas Naujalis kaip ir kitas kompozitorius – Česlovas Sasnauskas (1867-1916), matyt pirmieji savo muzikine klausa nugirdo Maironio poezijos posmuose išrašytų žodžių slaptingą skambesį. Prisiminkite bent keletą eilučių iš „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Minija“, „Aš norėčiau prikelti“, „Taip niekas tavęs nemylės“ ir dar:
„Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,
Man krūtinę užliek savo šalta banga
Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,
Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!”
Kai skaitai šias eilutes, atrodo, jos, lyg sudarytos iš amžinųjų simbolių virtinės, o ištarus balsu tuos čia sudėtus žodžius – garsas, regis, įgyja tūrį, formą, reiškiasi erdvėje pilių kuorais, giriomis, miestų bokštais, švyti saule ir lietumi – tveriasi Lietuva.
Atgal
