,,Lietuvių tautos 1990- ųjų kovo 11-ąją atgautą Nepriklausomybę kaip įmanydamas gniaužęs sovietų okupantas, nepraėjus nė metams - 1991-ųjų sausio 13-ąją parodė savo tikrąjį veidą - ginklu užpuolė į laisvę besiveržiančią jauną Lietuvos valstybę.

Sausio 13 dieną Baisogalos mokyklos-darželio bendruomenė prisijungė prie kasmetinės, jau tradicija tapusios pilietinės akcijos ,, Atmintis gyva, nes liudija“.

Sausio 16 d. minėsime pirmąsias metines, kai į Viešpaties Dievo namus iškeliavo uolus Lietuvos Katalikų Bažnyčios tarnas kunigas Algimantas Keina.

Vienas iš Lietuvos ginkluoto partizaninio pasipriešinimo pradininkų, Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėjas ir vadas Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps., Veliuonos vls. Kalvių k., ūkininkų šeimoje.

Tilto g. 12, Vilnius.  Dabar daugelio praeinančių pro šį namą žvilgsnis “sustos” ties š.m. gruodžio 7 d. atidengta atminimo lenta, skirta prof. kun. Petrui Kraujaliui, 11 metų (1922 - 1933) ėjusiam Lietuvių švietimo draugijos  “Rytas”  pirmininko pareigas.

2008 m. gruodžio pradžioje nutilo gyvas Sigito Gedos balsas. Netekome ne tik genialiai talentingo Poeto, ne tik vertėjo, ne tik doro tautiečio, ryžtingo sąjūdiečio, netekome nuoširdaus, patikimo bičiulio. Tarsi po netikėto sprogimo ne vieno krūtinėje atsivėrė tuštuma, kurią vargu ar įmanoma bus  užpildyti. Per anksti mus aplankė kūrybiškai dvasinė netektis...

2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 17.00 val., minint 1932–1933 metų Ukrainos holodomoro 80-ąsias metines, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje buvo atidaryta dokumentinė paroda „1932–1933 metų Holodomoras Ukrainoje – Ukrainos tautos genocidas“.

Lapkričio 1 dieną atsisveikinome su skulptoriumi ir fotomenininku Vladu Vildžiūnu. Iš pradžių prie Jeruzalės bažnyčios, šventoriuje. O po Šv. mišių ir Vilniaus Jeruzalės kapinėse. Tai buvo dieną, o vakare per Info TV kanalą jau galėjome pamatyti kolegų Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus sukurtą filmą apie Vlado Vildžiūno kūrybą ir gyvenimą. Liko liūdinti jo žmona dailininkė Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė, duktė žurnalistė Liudvika Vildžiūnaitė-Pociūnienė ir du sūnūs - dokumentinio kino režisierius ir operatorius Domantas Vildžiūnas bei dailininkas skulptorius, iliustratorius Kunotas Vildžiūnas.

Žymus Lietuvos skulptorius, fotografas, visuomenės veikėjas Vladas Vildžiūnas gimė Dabužiuose (Anykščių r.), baigė Anykščių mokyklą, vėliau – studijas tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute, nuo 1957 m. dalyvavo parodose. Sukūrė paminklinių skulptūrų (M. K. Čiurlioniui Druskininkuose, L. Stuokai-Gucevičiui Vilniuje ir kt.), monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Trys karaliai“, „Lietuviška baladė“, „Barbora“ ir kt.) ir daug kitų žymių ir reikšmingų kūrinių. 2012 m. už gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą apdovanotas  Vyriausybės kultūros ir meno premija bei  Nacionaline kultūros ir meno premija.

Dailininkas gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą, skulp­tū­ros specialybę. Parodose dalyvavo nuo 1974 m., nuo 1978 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dešimtį metų (1998–2008) – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, ilgametis Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, ėjo Lietu­vos meno kūrėjų asociacijos viceprezidento ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos viceprezidento pareigas.

Lapkričio 1 – 2 dienomis, kai minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės, artimieji visoje Lietuvoje prisimena mirusius šeimos narius, gimines ir draugus, lanko ir tvarko jų kapus. Tuomet kaip niekada matyti, kur amžino poilsio atgulę tie, kurių nebėra kam lankyti. Tarp tokių neretai atsiduria ir atkurtos Lietuvos valstybės karių savanorių kapai. Būdami artėjančio Lietuvos valstybės šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrius ir susirūpinti jų atminimu.

2013 m. spalio 30 d.(trečiadienį)Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba kartu su asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“   kviečia visus prisijungti prie talkos  kapinėse.

Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Elena Pupelytė – Stavarienė gimė 1922 m. vasario 25 d. Rokiškio apskrities Obelių valsčiaus Kubiliškio kaime, Antano ir Emilijos Pupelių šeimoje.

Šiomis dienomis Lietuvoje plačiai paminimos 70-osios žydų bendruomenės sunaikinimo Paneriuose metinės. 1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis.

Minint Vilniaus geto likvidavimo 70-metį sostinėje atidengta atminimo lenta žydų našlaičiais besirūpinusiam profesoriui. 1944-aisiais Josifas Rebelskis įkūrė žydų vaikų namus ir mokyklą, padėjusią jiems pokariu grįžti į normalų gyvenimą.