VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

01 08. Paminėtas Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado brigados generolo Kazio Veverskio šimtmetis

Loreta Kalnikaitė

Nėra jėgos galingesnės už prigimtį,-

Ar tu žmogus, ar tu laukų gėlė

Kančia ir džiaugsmas vienodai įgimta,

Prasmė kovoj kovot ir nugalėt“

Pranas Veverskis

Vienas iš Lietuvos ginkluoto partizaninio pasipriešinimo pradininkų, Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėjas ir vadas Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps., Veliuonos vls. Kalvių k., ūkininkų šeimoje. Kai 1940 metais į Lietuvą įžengė Sovietinė armija, Lietuva neteko savo armijos ir nepriklausomybės. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijai organizacijos. Antrasis pasaulinis karas, okupacijos, tremtys, grėsmė Lietuvių tautai, paveikė Kazį Veverskį. Studijuodamas teisės mokslus Vilniuje 1941 m. vokiečių okupacijos metais nusprendė įkurti nesavanaudišką, disciplinuotą pasipriešinimo okupacijoms organizaciją – Lietuvos laisvės armiją (LLA). Pirmiausiai buvo sukurta programa, po to prasidėjo realus Lietuvos laisvės armijos formavimas. 1941 m. gruodžio 13 d., dvylika jaunų karininkų vadovaujamų Kazio Veverskio Gedimino pilyje davė priesaiką ir įkūrė šią organizaciją. Nuo pat įkūrimo dienos Lietuvos laisvės armija buvo slapta politinė, karinė organizacija, Lietuvos kariuomenės teisių perėmėja, su tikslu ginkluotu būdu atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau tapo ginkluoto partizaninio karo pradininkė. Artėjant antrajai rusų okupacijai - masiškiausia pasipriešinimo okupacijoms organizacija, palikusi ryškų pėdsaką ginkluotoje pokario rezistencijoje.

Renginio dalyviai Kauno karininkų ramovėje

Kazys Veverskis žuvo 1944 m. gruodžio 28 d., nuo okupanto tarnų, vežant į Kauną pogrindžio spaudą, per Nevėžio tiltą, ties Raudondvariu. 2011 m. tiltui suteiktas generolo Kazio Veverskio vardas.

Žiemišką 2013 m. gruodžio 10 - sios rytą, įvairių organizacijų atstovai iš įvairių Lietuvos kampelių susirinko prie Petrašiūnų kapinių Kaune. Baltomis karūnomis pasipuošusios išlakios pušys stojo garbės sargybon prie Lietuvos Laisvės Armijos įkūrėjo ir vado, brigados generolo, Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordino kavalieriaus Kazio Veverskio kapo.

Minint 100 –ąsias gimimo metines, nulenkti galvas prie Lietuvos Didžiavyrio kartu stojo Kazio Veverskio giminės, atsargos majoras Gediminas Reutas, Lietuvos Laisvės Armijos karių ir rėmėjų sąjungos nariai ir pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė, jos pavaduotojas Antanas Rašinskas iš Šilalės, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos Kauno skyriaus vadas, atkurtos LLA narys Danielius Štaras, LPKTS Šilalės filialo nariai, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Antanas Pliekis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyr. muziejininkas Antanas Jankūnas. Garbės sargyboje stovėjo garbės kuopos kariūnai. Brigados generolo Kazio Veverskio kapas pražydo gėlėmis, pasipuošė vainikais. Žvakių liepsnelės plaikstėsi didingoje rimtyje, tarsi savo pavyzdžiu primindamos gyvenimo trapumą.

Minėjimo dalyviai susirinko Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Šv. Mišias už brigados generolą Kazį Veverskį aukojo Lietuvos Kariuomenės Ordinariato Kauno įgulos kapelionato kapelionas kpt. Tomas Karklys. Šv. Mišių dalyviams buvo priminta, kad minint šeimos metus labai reikšminga yra melstis ir minėti ne tik Lietuvos patriotą ir kovotoją už Tėvynės laisvę, bet ir jo Tėvus. Kauno apskr.. Veliuonos valsč. Kalvių k. ūkininkai Uršulė ir Stasys Veverskiai išaugino 10 vaikų. Septynis sūnus ir tris dukras. Mylėjo, auklėjo ir mokė mylėti artimą ir Tėvynę ir visus paaukojo Lietuvai. Keturi sūnūs padėjo jaunas galvas kovoje su Tėvynės pavergėjais, partizanaudami, kiti šeimos nariai ilgus metus kentėjo lagerių ir tremties baisumus, bet nepalūžo ir Lietuvos neišdavė.

Po šv. Mišių iškilmingai prisiekė naujai stojantieji į Lietuvos Šaulių organizaciją.

Prie Prano ir Kazio Veverskių kapo

Brg. gen. Kazio Veverskio 100 – čiui skirtas minėjimas tesėsi Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Garbingo minėjimo dalyviai susidomėję žiūrėjo parodą apie Lietuvos Laisvės Armiją, kurią parengė ir minėjimo dalyviams pristatė Lietuvos Laisvės Armijos karių ir rėmėjų sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė. Eidami į salę tarsi susipažinome, į mus žvelgė dvi dešimtys jaunų vadų, karių paaukojusių savo gyvybes dėl Tėvynės laisvės. Jų žvilgsniuose matėme klausimą, ar Tėvynė saugi, ar tęsiate mūsų darbus. Kituose stenduose susipažinome su atkurtos Lietuvos Laisvės Armijos gyvenimo, veiklos ir darbų akimirkomis.

Minėjimo dalyvius pasveikino ir renginį vedė Kauno karininkų ramovės Ryšių su visuomene skyriaus specialistas, atsargos majoras Gediminas Reutas. Kūrinius atliko Kauno karininkų ramovės vaikų dainavimo studija „Audra“, vadovė Regina Kabalienė. Minėjimo dalyvius pasveikino ir pažadėjo pasirūpinti LLA įkūrėjo Kazio Veverskio vardo įamžinimu Kretingoje LR Krašto apsaugos viceministras Antanas. Valys. Plačiau su Kazio Veverskio gyvenimu supažindino Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausias muziejininkas Antanas Jankūnas. Savo kalboje LLKS štabo viršininkas buvęs Lietuvos Laisvės Armijos karys Vytautas Balsys prisiminė, kad organizacija buvo labai slapta, nariai būdavo priimami pagal rekomendacijas, nežinant kas yra vadai. Eiles skaitė aktorė Regina Varnaitė. Prisiminimais dalijosi Prano Veverskio sūnus Rytis Veverskis. Dainavo šaulys Dovydas Jokubauskas. Patriotines dainas atliko Kauno šaulių vyrų choras Trimitas.

Kazys Veverskis

Atkurtos Lietuvos Laisvės Armijos sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė pasidžiaugė, kad atėjo tas laikas kai po pusės šimto metų tylėjimo galime pagerbti savo tautos didvyrius. „Lietuviai visada gerbė kovotojus dėl nepriklausomybės, kad ir nepasisegdavo laimėti kovų.- Ji priminė, jog organizacija atsikūrė po penkiolikos nepriklausomybės metų, su kariais rėmėjais.- Mes Nepriklausomybę turime, mūsų tikslas įamžinti Lietuvos Laisvės Armijos vardą Laisvės kovų ir Lietuvos istorijoje. Rinkti medžiagą apie LLA kovotojus, vykdyti švietėjišką veiklą. Siekti bendradarbiavimo su kitomis atsikūrusiomis pasipriešinimo okupacijoms organizacijomis“.

Minėjimo renginio pabaigoje LLA sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė pasveikino organizacijos jubiliatus. Buvo įtektos gėlės Vladui Rudžiui, 1944 m. Šilalės krašto LLA kariui, pasitinkančiam 90 –čio jubiliejų. Gruodžio 10 d. sukako 85 metai Sedos kautynių dalyviui, šiauliškiui Petrui Kryžiui.

Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjunga Lietuvos Laisvės Armijos įkūrėjo ir vado, brigados generolo Kazio Veverskio 100 – jų gimimo metinių proga apdovanojo Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos pirmininkę Ireną Montvydaitę Giedraitienę Lietuvos vietinės rinktinės garbės kryžiumi.

Pasibaigus minėjimui niekas namo neskubėjo. Džiaugėsi, kad gali susitikti, pasikalbėti bendraminčių ir bendražygių tarpe.

Lietuvos Laisvės Armijos Karių ir Rėmėjų sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė nuoširdžiai dėkoja už LLA įkūrėjo Kazio Veverskio 100 -jų gimimo metinių minėjimo talkininkams: Kazio Veverskio šeimos artimiesiems, ypač Albinai Veverskytei, Kauno karininkų ramovės Ryšių su visuomene skyriaus specialistui atsargos majorui Gediminui Reutui, Vytauto Didžiojo muziejaus vyr. muziejininkui Antanui Jankūnui.

Minėjimas baigėsi, bet darbai ne. Veiklioji Irena Montvydaitė Giedraitienė vardijo jau kitų metų planus ir įsipareigojimus. Tikimės, kad Lietuvos Laisvės Armijos nariai ir Jų indėlis į Lietuvos laisvę nebus užmirštas.

Atgal