Baltijos šalys ir Lenkija siūlo uždrausti Rusijos ir Baltarusios krovinių gabenimą kelių transportu*. Teisingas siūlymas, tik reikėjo jį įgyvendinti dar 2021 m. vasarą nelegalių migrantų krizės (hibridinio karo) metu, mandagiai pasiūlant visus krovinius tarp ES ir Rusijos vežti per Ukrainą. Tokiu būdu Rusija, pradėjusi karinę invaziją Ukrainoje, tą pačią akimirką būtų paradusi visus savo krovinių srautus t.y. įsivestų sankcijas pati sau. 

Kokia ANTIINFLIACINĖ priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti nepageidaujamų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas. Tokią infliaciją pristabdyti sunku – mokestinės lengvatos ar papildomos išmokos gyventojų sąskaitas papildo dar labiau, pakursto paklausą ir neslopina kainų augimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija, bet jis turės pasekmių ir pasaulio bei Lietuvos ekonomikai. Tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija. Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas jų parengė tris.

1. Rusijos "blickrygo" metu Kinija elgėsi kaip galvą į smėlį įkišęs strutis, tačiau Rusijos karo mašinai įstrigus Ukrainos laukų molyje, apsimetimo stručiu strategija nebeveikia, nes Kinija patiria vis didesnį spaudimą pasirinkti, kurią pusę ji palaiko. 2. Kinijai tai nėra lengvas sprendimas, nes Rusijos invazija į Ukrainą suvienijo demokratinio pasaulio šalis (Rusija Kinijai „pakišo kiaulę“). Tad jei Kinija pasirinks remti Rusiją, nuo jos, tikėtina, nusisuks kone visos demokratinės pasaulio šalys, kas neišvengiamai lems milžiniškus ekonominius (ir reputacinius) nuostolius Kinijai (vargu ar Kinijai pavyks išlaikyti „skaldyk ir valdyk“ strategiją). Jei Kinija nusisuks nuo Rusijos ir atsisakys suteikti jai pagalbą (apeinant įvestas sankcijas ir/ar remiant karinę invaziją Ukrainoje) ji rizikuotų prarasti savo svarbią sąjungininkę.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. 

Kovo 14-15 dienomis finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas Briuselyje dalyvaus Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas fiskalinės politikos koordinavimo, mokestinės darbotvarkės ir Bankų sąjungos užbaigimo klausimams.

Vyriausybė pritarė 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir patikslintam Partnerystės sutarties projektams, kurie pradės naują ES investicijų laikotarpį Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog Vyriausybės patvirtinta investicijų programa yra subalansuota ir atitinka valstybės poreikius.

Vasarį pasitvirtinus baimę keliančiam Rusijos įsiveržimo į Ukrainą scenarijui, šokas nusirito ir per finansų rinkas. 

Niekam ne paslaptis, kad darbo užmokestis „prieš mokesčius“ ir „po mokesčių“ visada skiriasi gana solidžia suma. Jeigu yra vykdoma individuali veikla, tuos mokesčius reikia susimokėti patiems, kai pavasarį deklaruojamos gautos pajamos. Prie tokios sistemos esame įpratę, tačiau daug kam gali būti ne visai aišku, kodėl kiekvieną mėnesį už savo darbą gauto atlyginimo dalį turime grąžinti valstybei atgal, kokie tiksliai mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ir kur jie nukeliauja.

Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

 Ir nesulaukia, nes niekas jos nedrįsta atidaryti, baimindamiesi milžiniškos griūties (žr. iliustraciją). O griūtis yra neišvengiama. Apie tai sufleruoja Rusijos įmonių, kurių akcijomis yra prekiaujama užsienio šalių akcijų biržose 

Rusija, Baltarusija, Ukraina  – iš pirmo žvilgsnio giminingos, panašių kultūrinių ir istorinių ištakų valstybės. Visos susikūrė po Sovietų sąjungos griūties, tačiau šiandien viena yra užsisėdusi anoms dviem ant pečių. Baltarusiją Putinas de facto valdo jau kurį laiką – sėkmingai naudojasi šalies resursais, teritorija, diktuoja įstatyminės bazės pertvarkas, nes Tėtušis nematė ir iki šiol nemato toliau savo nosies, o tautos balsas apskritai girdisi tik šaltose kalėjimų kamerose.

Peržengėme karštąją ribą. Infliacijai mušant rekordus, žiniasklaida rašo, kad ją lemia kas tik nori, bet ne pinigų spausdinimas. Kai visas pasaulis kaista nuo dar neregėtų infliacijos mastų, pinigai tampa nuodais ir tie investiciniai instrumentai, kurie seniau atrodė kaip saugumo oazė, tampa pavojingais. Kur investuoti? Kartojau ir kartosiu – į technologijų sektorių. Kodėl? Turiu argumentų.

Lietuvoje įsivyravus nuo krizinių 2009 metų neregėtai infliacijai, ne retas gyventojas būgštauja dėl savo turimų santaupų. 10% perkopęs infliacijos rodiklis rodo, jog ilgainiui niekur neinvestuotos lėšos nuvertės net dešimtadaliu – sąskaitoje turimų 1000 eurų perkamoji galia sumažės šimtu eurų. Finansų specialistai pataria, kaip tokioje situacijoje ne tik neprarasti, bet ir uždirbti.

Nerimaujate, kad lietuviai Lenkijos pasienio parduotuvėse palieka apie du-tris šimtus milijonų eurų per metus? Neverta, nes tai yra lašas jūroje lyginant su tuo, kiek Lietuva sumoka už energetinių prekių importą. Vien 2021 m. IV ketv. Lietuva už elektros energiją, gamtines dujas ir naftos produktus kitoms šalims sumokėjo rekordinę 1,13 mlrd. eurų sumą (>20 kartų daugiau nei išleidžia Lenkijoje), o per visus 2021 metus šis skaičius pasiekė net 2,87 mlrd. (arba 5.2% BVP). Importo augimą pagrinde lėmė ženkliai išaugusios energetinių produktų kainos, tad jei tendencijos tęsis, Lietuvos tarptautinės prekybos energetinėmis prekėmis deficitas 2022 metais gali pasiekti net 5-6 mlrd. eurų (~9-11% BVP). 

Per praėjusius metus išaugusios elektros kainos išgąsdino daugelį Lietuvos vartotojų. Lygiagrečiai šalyje vykę elektros rinkos liberalizavimo procesai kai kam pasėjo papildomą abejonę. Atrodo, pasirinkau nepriklausomą energijos tiekėją, o dabar jis ėmė ir atsiuntė man sąskaitą, nuo kurios plaukai piestu šiaušiasi. Nepaisant išaugusių kainų, norisi nuraminti sąmokslo teorijų mėgėjus – elektros kaina didėja tikrai ne dėl to.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos.  „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų. Esant dviženklei infliacijai nesunku paskaičiuoti, kad šių santaupų vertė per metus teoriškai gali sumažėti keliais milijardais eurų. Aišku, skirtingi produktai ir paslaugos pabrangsta nevienodai, todėl kiekvienam namų ūkiui infliacijos poveikis yra skirtingas“, – sako Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimo specialistas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siekiant įgyvendinti Lietuvos banko (LB) taip pat keliamą tikslą gyventojams supaprastinti investavimo į vertybinius popierius ir obligacijas galimybes, yra dirbama tiek Europos Sąjungos (ES), tiek Baltijos šalių lygmeniu. „Ieškome galimybių turėti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką, kad būtume vertinami kaip vienas regionas ir turėtume bendrus rodiklius. Taip pat kalbame, kad galėtume vystyti žaliuosius projektus, kurie taip pat turbūt prisidėtų prie kapitalo rinkos plėtros“, – teigė G. Skaistė.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhard Schröder praeitą penktadienį buvo nominuotas į Rusijos valstybinės naftos ir gamtinių dujų kompanijos „Gazprom“ stebėtojų tarybą.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc. Viena garsiausiai ir dažniausiai minimų priemonių kovoje prieš infliaciją – tai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas, kuriam jau pritarė ir vyriausybė, siūlydama visiškai naikinti šio mokesčio naštą centriniu šildymu besinaudojantiems gyventojams.