EKONOMIKA
2022.02.20. ES pinigai Lietuvos ekonomikoje ilgai neužsibus
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Nerimaujate, kad lietuviai Lenkijos pasienio parduotuvėse palieka apie du-tris šimtus milijonų eurų per metus? Neverta, nes tai yra lašas jūroje lyginant su tuo, kiek Lietuva sumoka už energetinių prekių importą. Vien 2021 m. IV ketv. Lietuva už elektros energiją, gamtines dujas ir naftos produktus kitoms šalims sumokėjo rekordinę 1,13 mlrd. eurų sumą (>20 kartų daugiau nei išleidžia Lenkijoje), o per visus 2021 metus šis skaičius pasiekė net 2,87 mlrd. (arba 5.2% BVP). Importo augimą pagrinde lėmė ženkliai išaugusios energetinių produktų kainos, tad jei tendencijos tęsis, Lietuvos tarptautinės prekybos energetinėmis prekėmis deficitas 2022 metais gali pasiekti net 5-6 mlrd. eurų (~9-11% BVP). Tai yra milžiniška suma, neabejotinai turėsianti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui ir tarptautinės prekybos balansui (palyginimui, 2019 metais Lietuvos energijos prekių tarptautinės prekybos deficitas siekė 3,9% BVP, 2020 metais – vos 2.6% BVP, o 2021 metais – jau minėtus 5,2% BVP).
Palyginimui, Lietuva 2022 metais gaus 1,8 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos, tačiau už elektros energijos, gamtinių dujų ir naftos importą, tikėtina, sumokės tris kartus didesnę sumą, tad šie ES pinigai Lietuvos ekonomikoje ilgai neužsibus... (didžiausia šių lėšų dalis iškeliaus į rytus, nes Lietuva iš NVS šalių importuoja apie 40% elektros energijos, 40% gamtinių dujų ir kone 100% naftos). Ką daryti? PVM lengvatos, vienkartinės išmokos ar kiti „kovos su kylančiomis kainomis“ būdai Lietuvai nepadės, nes Lietuva pati savęs neištrauks savęs iš pelkės kaip garsusis Baronas Miunhauzenas. Priežastis yra paprasta – šie pinigai jau yra palikę Lietuvą ir į ją niekada atgal nebesugrįš, tad bet koks bandymas kovoti su kylančiomis energijos kainomis tiesiog būtų pinigų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą (PVM lengvatos centriniam šildymui atveju – iš skurdesnių gyventojų turtingesniems gyventojams). Tad Lietuvai reikia nemesti kelio dėl takelio ir ribotus finansinius resursus skirti ne laužų gesinimui, o investicijoms į žaliosios energijos gamybos pajėgumus bei siekiui, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų taptų ne tik energijos išteklių vartotojais, bet ir gamintojais (pvz. skatinti investicijas į nuotolines saulės ir vėjo jėgainės).
Atgal
