EKONOMIKA
2022.02.21. Rekordinė infliacija degina santaupas: ekspertai pataria, kaip ne tik neprarasti, bet ir uždirbti
Lietuvoje įsivyravus nuo krizinių 2009 metų neregėtai infliacijai, ne retas gyventojas būgštauja dėl savo turimų santaupų. 10% perkopęs infliacijos rodiklis rodo, jog ilgainiui niekur neinvestuotos lėšos nuvertės net dešimtadaliu – sąskaitoje turimų 1000 eurų perkamoji galia sumažės šimtu eurų. Finansų specialistai pataria, kaip tokioje situacijoje ne tik neprarasti, bet ir uždirbti.
Kylant infliacijai, ne vieną lietuvį kankina klausimas, kaip tinkamai elgtis su savo turimomis santaupomis. Dar pernai skelbtais Lietuvos banko duomenimis, bankuose laikomų indėlių suma perkopė 19 mlrd. eurų, per metus išaugusi net 22% - 3,5 mlrd. eurų. Tačiau vyraujant itin žemoms palūkanų normoms, uždarbis iš to artimas nuliui, o atsižvelgus į esamą infliaciją – pinigai tiesiog nuvertėja. Tomas Kipišas, Šiaulių banko Taupymo ir investavimo produktų vadovas pripažįsta, jog šiuo atveju mažos rizikos pelningų investavimo priemonių pasirinkimas yra skurdus, tačiau išeičių – yra.
Neblėstanti lietuvių meilė taupyti kojinėje
Populiariausiais taupymo įrankiais tarp lietuvių išlieka indėliai ir pinigų laikymas sąskaitoje ar tiesiog grynųjų laikymas kojinėje. Tačiau T. Kipišo teigimu, itin aukštos infliacijos akivaizdoje šie taupymo būdai neuždirba finansinės grąžos. Investavimas daugeliui gyventojų gali pasirodyti sudėtingu procesu, tačiau mąstant apie savo finansinę gerovę, taupymo ir investavimo produktų vadovas ragina pasidomėti ir kitais taupymo ir investavimo būdais.
„Šiuo metu standartiniai taupymo instrumentai – indėliai, kaupimas sąskaitoje ar grynųjų pinigų laikymas kojinėje dėl aukštos infliacijos ir žemų palūkanų normų faktiškai nekuria jokio prieaugio. Indėlių palūkanų normos komerciniuose bankuose svyruoja apie nulį procentų, o 1-2 proc. metinis uždarbis galimas nebent kredito unijose. Bet kuriuo atveju, net ir toks uždarbis neatsvers praradimų dėl aukštos infliacijos“, – teigia Šiaulių banko ekspertas.
Taupymo ir investavimo ekspertas pabrėžia besistebintis lietuvių meile laikyti didžiules pinigų sumas indėliuose, negaunant už tai jokios grąžos, ir siūlo pasvarstyti pinigus įdarbinti ten, kur pelningumas būtų didesnis, o rizika artima indėliams. „Matome, jog net ir esant itin mažoms ar net nulinėms indėlių palūkanoms bendra indėlių suma, laikoma komerciniuose bankuose Lietuvoje muša naujus rekordus. Dabartinėmis aukštos infliacijos sąlygomis laikyti santaupas indėlyje yra visiškai neekonomiška, nes tokiu būdu šių santaupų perkamoji galia kasdien menksta. Pirkinių krepšeliui nuolat brangstant, vertėtų pagalvoti apie vieną iš alternatyvių būdų savo pinigams įdarbinti“, – sako jis.
Daug geresnis kojinės variantas
Šiaulių banko atstovas pažymi, jog gyventojams, norintiems efektyviau panaudoti turimas santaupas vertėtų pasidomėti investavimu obligacijų ar akcijų rinkose. Pasak specialisto, nemažai šalies piliečių yra susipažinę su investavimu į obligacijas, nes anksčiau žmonės buvo atradę taupymo lakštus, turinčius visas obligacijų savybes, kuriuos leisdavo šalies vyriausybė ir kurių palūkanų norma būdavo didesnė nei indėlių.
Taupymo eksperto teigimu, šiuo metu rinkoje galima atrasti nemažai kelių metų trukmės Baltijos įmonių obligacijų su pakankamai patrauklia palūkanų norma. Obligacijas leidžia pakankamai žinomos bendrovės, veikiančios rinkoje ne vienerius metus ar ne vieną dešimtmetį. Šis segmentas pastaruoju metu sparčiai populiarėja tiek įmonių, tiek investuotojų tarpe.
„Investuoti į akcijas periodiškai ir ilgam apsimoka praktiškai visada. Tačiau investuoti reikėtų ne į atskirų įmonių akcijas, nes toks investavimas reikalauja žinių ir patirties, bet bent jau į investicinius akcijų fondus, kurių sudėtyje esančios akcijos daugeliu atveju yra plačiai išskaidytos pagal šalis, regionus ir taip savaime sumažina investavimo riziką. Tokio tipo investavimo įrankių pasirinkimas taip pat platus – be paminėtų investicinių fondų galima rinktis trečios pakopos pensijų fondus ar investicinius gyvybės draudimus“, – teigia T. Kipišas.
Specialistas pažymi, jog norint užsitikrinti saugesnę finansinę ateitį, kaupimas turi būti kantrus ir ilgalaikis, nesivaikant trumpalaikių greitų uždarbių ar atsitiktinės sėkmės. Mąstant, jog tokiu būdu investavus dideles pinigų sumas į atsitiktines įmones turėtų pasisekti, rizika didėja kartais, tad į trumpalaikę akcijų naudą žvelgti reiktų atsakingai. Esą neturėtų gąsdinti ir trumpalaikiai akcijų vertės svyravimai, nes remiantis istoriniais duomenimis, akcijų rinkos ilgalaikėje perspektyvoje linkusios augti.
„Dar kartą pabrėšiu, jog šis investavimo būdas yra skirtas ilgesniam, lėtesniam kaupimui, kadangi akcijų rinkos nuolat svyruoja. Pandemijos pradžioje akcijų rinkos per kelis mėnesius nuvertėjo net 30 proc., todėl investuojant į akcijas iškart dideles sumas egzistuoja rizika greitai patirti reikšmingus nuostolius. Tuo tarpu ilgalaikis kaupimas apdovanoja, nes akcijoms atpigus, atsiranda galimybė įsigyti akcijų patrauklesnėmis kainomis. Ilgas investavimo horizontas sumažina svyravimų įtaką turimo portfelio vertei“, – pažymi Šiaulių banko ekspertas.
Įvairiapusiška alternatyva – investicinis gyvybės draudimas
Šiaulių bankui priklausančios gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ draudimo direktorės Ingos Kriaučiūnienės teigimu, yra dar vienas įrankis, kuris padėtų apsaugoti santaupas infliacijos akivaizdoje – investicinis gyvybės draudimas. Ši priemonė skirta norintiems kas mėnesį įdarbinti nedidelę pinigų sumą ir užtikrinti savo ir savo artimųjų finansinę gerovę, įvykus netikėtam gyvenimo įvykiui. Be to, ir valstybė skatina žmones taupyti, suteikdama galimybę susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Lietuvos banko duomenimis, sudarytų naujų investicinio gyvybės draudimo skaičius per 2021 metus šalyje išaugo 23,7 proc. ir praėjusių metų pabaigoje pasirinkusių šį investavimo būdą Lietuvoje buvo apie 400 tūkst. asmenų.
I. Kriaučiūnienės teigimu, ši populiarėjanti priemonė tinka tiems, kurie pasiryžę ilgesnį laiką mokėti nedideles periodines įmokas ir su ekspertų pagalba dalį jų nesudėtingai investuoti bei ateityje, tikėtina, iš to gauti grąžos. „Sudarius investicinio gyvybės draudimo sutartį, kartu su gyvybės draudimu galima pasirinkti kritinių ligų, traumų ir kt. draudimo apsaugas, kurios padengtų dalį gydymo išlaidų, o mirties atveju – draudimo išmoka atitektų apdraustojo nurodytam asmeniui ar teisėtiems paveldėtojams“, – privalumus vardina „SB draudimo“ atstovė.
„Svarstantiems apie investicinį gyvybės draudimą ir investavimo krypčių pasirinkimą, reikia suprasti ir įvertinti savo rizikos tolerancijos lygį, nes kiekvienas investicinis veiksmas yra susijęs su rizika, t. y. ne tik su teigiama grąža, bet ir su galimais nuostoliais ar nepateisintais lūkesčiais. Tikintis didesnės grąžos, kuri padengtų kylančią infliaciją, reikia suprasti, kad tai pasiekti galima tik investuojant ilgą laiką ir pasirinkus aukštesnės rizikos investavimo kryptis. Todėl svarbu sudaryti kiek įmanoma ilgesnės trukmės investicinio gyvybės draudimo sutartį, neskubėti nutraukti sutarties rinkoms krentant, o sutarčiai artėjant prie galiojimo pabaigos ir norint išsaugoti sukauptą vertę, perkelti lėšas į saugesnes investavimo kryptis“ – dėsto ekspertė.
Atgal
