2022 m. vasarą D. Medvedevas prognozavo, kad gamtinių dujų kaina Europoje šią žiemą sieks 5000 eurų už tūkst. kubinių metrų, tačiau šilti orai, išaugęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas bei sumažėjęs dujų vartojimas lėmė tai, kad gamtinių dujų kainos Europoje nukrito iki 800 eurų už tūkst. kubinių metrų (2022 m. rugpjūčio mėn. kaina buvo pasiekusi beveik 4000 eurų už tūkst. kubinių metrų). 

Smulkiųjų vartojimo kreditų trečiąjį šių metų ketvirtį išduota beveik dešimtadaliu mažiau nei praėjusį ketvirtį

Nuo sausio 1-osios išaugus visuomeninei elektros kainai, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų sąskaitos už elektrą per mėnesį išaugs vidutiniškai keturiais eurais, tuo metu pabrangus ir dujoms, gyventojams teks mokėti 1,5–20 eurų daugiau, priklausomai nuo to, kam ir kiek jie naudoja dujų, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija telkia stipriausius mokslo ir verslo sektorius aktualiausioms visuomenės problemoms spręsti. Startuoja naujas visuomenei svarbių problemų sprendimo finansavimo įrankis: paskelbtas kvietimas Inovacijų agentūrai teikti paraišką misijomis grįstoms mokslo ir inovacijų programoms įgyvendinti. 77,7 mln. eurų finansavimas bus paskirstytas trijų sričių misijoms: saugiai ir įtraukiai e. visuomenei, sumaniai ir klimatui neutraliai Lietuvai bei inovacijoms sveikatai gerinti.

Nors Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje nuo praėjusių metų pradžios vyravo didelis neapibrėžtumas, šalies verslas aktyviai skolinosi apyvartinėms lėšoms ir naujiems projektams. Į naujus metus įmonių vadovai linkę žvelgti santūriai, tačiau kol kas dauguma tikisi išlikti augimo kelyje. Savalaikės investicijos gali padidinti atsparumą ir suteikti pagrindą spartesniam augimui įveikus dabartinius iššūkius.

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui, 34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės. Tokius duomenis atskleidė naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. 

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–lapkričio mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 431,2 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių buvo 1 082,9 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo taikomi karantino ribojimai, kai jis sudarė 651,7 mln. eurų deficitą.

Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią gyventojų perkamąją galią, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančias palūkanų normas.

Šalies pramonės įmonės, pasiryžusios sumažinti savo CO2 emisiją trečdaliu ir daugiau, jau teikia pirmuosius projektų įgyvendinimo planus dėl investicijų iš ES fondų. Inovacijų agentūra, prieš šventes paskelbusi 35 mln. Eur vertės kvietimą pramonės įmonėms, jaučia didelį verslininkų susidomėjimą. 

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje. 

Naujausia Eurobarometro apklausa atskleidė, kad nepaisant itin spartaus kainų augimo palankumas eurui Lietuvoje per metus šoktelėjo į viršų. Kokios to priežastys ir kaip palankumas eurui gali keistis ateityje?

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.

Seimas leido nuo 2023 metų savivaldai lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

JT organizacijos „ Aplinkos ir plėtros„ konferencijoje Generalinis sekretorius 1992 m. pasakė, kad žmonija eis arba progresuojančio vystymosi keliu, arba artės prie katastrofinių reiškinių, priklausomai, kaip bus einama prie nuolatinės pažangos ir plėtros

Geopolitinė įtampa ir rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai, rodo naujausia finansų įstaigų apklausa.

Europos Komisija (EK) patvirtino papildytą 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų programą Lietuvai, kurioje iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir nacionalinių lėšų numatomos 309,1 mln. eurų investicijos Kauno

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, tačiau jų naudojimas atsiskaitymams mažėjo, o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir toliau augo.

Gruodžio viduryje JAV Federalinių rezervų bankas (FED), o vėliau ir Europos centrinis bankas (ECB) pasiuntė rinkoms žinutę, kad kalėdinių dovanų finansų rinkose šįmet nereikėtų tikėtis.

Šių metų pirmą pusmetį bankų sektorius dirbo pelningai, paskolų portfelis augo. Pagrindine varomąja jėga buvo būsto paskolos.