„Bankų sektorius toliau stiprėja, paskolų portfelis toliau auga ir jo kokybė gerėja. Verslo paskolų portfelis dar nepasiekė praėjusių metų lygio, populiariausios lieka būsto paskolos. Matome, kad jau antrą ketvirtį iš eilės mažėja įmonių indėlių, tą lemia objektyvūs ekonominiai veiksniai. Sektoriaus sveikata gera, tačiau operacinių iššūkių pasitaiko, kaip sukčiavimo incidentas. Jį pavyko operatyviai išspręsti, tačiau tai buvo signalas stiprinti kovą su šiuo neigiamu reiškiniu ir įrodymas, kad greičiausiai tą galima atlikti suvienijus jėgas“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Antro ketvirčio duomenimis, Lietuvos bankų sektorius uždirbo 153,1 mln. eurų grynojo pelno. Jis buvo 25,3 mln. eurų, arba 19,8 proc., didesnis negu 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6 rinkos dalyviai.

Nors per ketvirtį gyventojų indėliai ir toliau sparčiai augo, kitų segmentų indėliai susitraukė. Tai lėmė bendrą neigiamą ketvirčio rezultatą (–0,4 proc.), tačiau, palyginti su 2020 m. pirmu pusmečiu, indėliai išaugo 5,3 mlrd. eurų, arba 19,4 proc., – iki 32,5 mlrd. eurų.  

Didžiausią indėlių dalį (59 proc.) tradiciškai sudarė gyventojų indėliai. Per ketvirtį jie išaugo 753 mln. eurų (4,1 proc.) – iki 19,1 mlrd. eurų. Per metus gyventojų indėlių pagausėjo 3,5 mlrd. eurų, arba 22,5 proc.

Paskolų portfelis išaugo 2,9 proc. – iki 20,4 mlrd. eurų, per ketvirtį jis didėjo 567 mln. eurų, per metus – 584 mln. eurų. Bankai per ketvirtį daugiau skolino ir verslui, ir gyventojams – suteiktų paskolų portfeliai, atitinkamai, išaugo 165 mln. eurų (2,1 proc.) – iki 8,1 mlrd. eurų, ir 354 mln. eurų (3,2 proc.) – iki 11,4 mlrd. eurų. Tiesa, palyginti su 2020 m. pirmu pusmečiu, tendencijos skiriasi – gyventojų kreditavimas augo 882 mln. eurų, arba 8,4 proc., verslo – mažėjo 370 mln. eurų, arba 4,4 proc.

Gyventojų paskolų portfelį labiausiai augino būsto paskolos, jos antrą ketvirtį padidėjo 278 mln. eurų, arba 3,1 proc., – iki 9,3 mlrd. eurų. Metinis augimas sudarė 857 mln. eurų, arba 10,1 proc. Pandeminiu laikotarpiu naujų būsto paskolų srauto dalis skolininkams, jau turintiems bent vieną būsto paskolą, išaugo 3,5 proc. p. (iki 15,8 proc.). Tai rodo, kad dalis pirkėjų galimai naudojasi bankų finansavimu pirkdami antrąjį būstą investicijai arba poilsiui.

Pastebimai gerėjo ir verslo bendrovių, ir namų ūkių paskolų portfelių kokybė. Neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,37 proc. p. – iki 1,68 proc., o tokių paskolų likutis buvo 15 proc. mažesnis nei ketvirčio pradžioje.

Bankų kapitalo pakankamumo lygis ir kapitalo priemonių kokybė ir toliau tebėra aukšti. Visi bankai vykdė jiems nustatytus individualius veiklos riziką ribojančius reikalavimus, o bankų likvidumo situacija tebėra labai gera. Bankų sektoriaus turtas 2021 m. antrą ketvirtį išaugo beveik 920 mln. eurų, arba 2,4 proc., ir sudarė 39,2 mlrd. eurų. Pokytis per metus sudarė 18,4 proc., arba 6,1 mlrd. eurų.

Vienas iš pirmo pusmečio iššūkių tapo gerai organizuota sukčiavimo ataka. Prisistatę vieno didelio banko darbuotojais, sukčiai įtikindavo žmones patvirtinti jiems naudingas operacijas. Ataką suvaldyti padėjo glaudus institucijų bendradarbiavimas, kurį koordinavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.

Šiuo metu banko arba specializuoto banko licencijas turi 12 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai. Bankas „Crius LT“, UAB, dar nėra pradėjęs veiklos, tačiau planuoja tai padaryti artimiausiu metu. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja 11 paraiškų gauti specializuoto banko licenciją.

Lietuvos banko interneto svetainėje kas ketvirtį viešai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.