EKONOMIKA
2023.01.07. Ko verslui tikėtis 2023 metais?
Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas
Nors Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje nuo praėjusių metų pradžios vyravo didelis neapibrėžtumas, šalies verslas aktyviai skolinosi apyvartinėms lėšoms ir naujiems projektams. Į naujus metus įmonių vadovai linkę žvelgti santūriai, tačiau kol kas dauguma tikisi išlikti augimo kelyje. Savalaikės investicijos gali padidinti atsparumą ir suteikti pagrindą spartesniam augimui įveikus dabartinius iššūkius.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per 2022 m. sausį-spalį, palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų suma išaugo daugiau kaip 60 proc. Žvelgiant į verslo finansavimo apimtis, praėjusieji metai „Swedbank“ buvo labai aktyvūs.
Didžiausias finansavimo augimas per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius užfiksuotas tarp stambių įmonių. Jos savo skolinimosi apimtis palyginamuoju laikotarpiu padidino 81 proc. Tarp mažų ir vidutinių įmonių finansavimas išaugo 44 proc. Taip pat drąsiau skolinosi net ir pačios smulkiausios įmonės – jų finansavimas per minėtą laikotarpį padidėjo 15 proc. Vertinant pagal sektorius, itin aktyviai skolinosi energetikos, žemės ūkio, pramoninių objektų, transporto bei prekybos srityje veikiančios įmonės.
Aktyvų įmonių finansavimą iki šiol lėmė kelios priežastys. Pirmoji – tai išaugęs apyvartinio kapitalo poreikis tose srityse, kurios susidūrė su žaliavų brangimu, pavyzdžiui, žemės ūkio, statybų ar gamybos sektoriuose. Tokiems verslams papildomas finansavimas leidžia sklandžiai tęsti veiklą nepriklausomai nuo turbulencijų žaliavų rinkose, ir įgyvendinti ankstesnius savo planus.
Antroji išaugusio finansavimo poreikio priežastis – verslo siekis mažinti galimų tiekimo sutrikimų įtaką veiklai ir padidinti savo atsparumą žvelgiant į artimiausią ateitį. Tai reiškia sukauptas didesnes žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų produktų atsargas.
Trečioji priežastis – investicijos į gamybos pajėgumų plėtrą pasiekus maksimalų jų panaudojimo lygį ir investicijos į efektyvumo didinimą. Buvo teikiamas finansavimas naujų gamyklų ir naujų gamybos linijų įrengimo projektams įvairiuose šalies regionuose.
Mažmeninės ir e. prekybos augimas, nors ir lėtesnis nei ankstesniais metais, skatino investicijas į naujus sandėliavimo objektus. Tuo metu komercinės paskirties objektų plėtrą nulėmė sparčiai augusi paslaugų sritis. Investuotojai mato tolesnį ilgalaikį šalies gyventojų pajamų augimą, todėl įžvelgia naujų galimybių plečiant įvairių paslaugų pasiūlą.
Su įmonėmis 2022 m. buvo sudaryta ir kur kas daugiau lizingo sutarčių nei praėjusiais metais. Tai rodo, kad šalies verslas aktyviai atnaujina savo valdomą autoparką ir, pasinaudodamas praėjusį rudenį pradėjusia atsistatyti automobilių pasiūla, įsigyja naujų transporto priemonių. Bendra su įmonėmis sudarytų lizingo sutarčių vertė per 2022 m. sausio-spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, išaugo 30 proc.
Logistikos paslaugų teikėjai taip pat nemažino savo apsukų – komercinio transporto lizingo srityje stebėjome sparčiausią augimą, kuris sudarė daugiau kaip 60 proc., palyginti su ankstesniais metais.
Galiausiai, kur kas daugiau įmonių pasiryžo investuoti ir į nuosavą elektros gamybą, pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius.
Kaip rodo apklausos, įmonių vadovai pakankamai optimistiškai nusiteikę dėl įmonių pajamų – du trečdaliai linkę manyti, kad jos 2023 m. augs, ir tik dešimtadalis tikisi jų kritimo. Tiesa, dėl verslo pelningumo jie yra linkę pasisakyti nuosaikiau: 41 proc. tikisi pelningumo augimo, o 36 proc. – pelną išlaikyti dabartiniame lygyje. Atsižvelgus į išaugusias veiklos sąnaudas ir išliekantį neapibrėžtumą, artimiausioje ateityje ši užduotis nebus paprastesnė.
Kita vertus, ją palengvinti gali tinkamai nukreiptos investicijos – pirmiausia į tas sritis, kurios padėtų mažinti dabartines veiklos sąnaudas ar padidintų produktyvumą. Tam šalies verslas turi pakankamai geras sąlygas – bendrai jo įsiskolinimo lygis išlieka žemas, o sąskaitose esančių lėšų suma auga. Aišku, būtina paminėti, kad investicinius sprendimus lemia ne vien įmonių būklė, bet ir aplinkos rizikų vertinimas.
Nors 2022 m. buvo pademonstruotas stebėtinas atsparumas, o metiniai ekonomikos rezultatai greičiausiai bus geresni nei tikėtasi, išbandymai su metų pabaiga nei verslui, nei šalies gyventojams nesibaigia. Įžengus į 2023 m. dabartinės rizikos, tarp kurių yra energijos ir žaliavų kainų svyravimai, tiekimo sutrikimai, vartotojų išlaidas veikianti aukšta infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, toliau bus aktualios ir jos naujų metų pradžioje vienaip ar kitaip koreguos verslo planus.
Daugiau aiškumo galima tikėtis pasibaigus žiemai, nes per ją paaiškės Europos energetinė situacija, centrinių bankų pinigų politikos poveikis infliacijai ir vartojimui, situacija darbo rinkoje. Per pastaruosius kelerius metus turbūt ne vieną kartą buvo galima vadovautis posakiu „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“. Tačiau stabilūs įmonių indėliai bei žemas įsiskolinimo lygis rodo, kad verslas yra pasiruošęs įvairiems scenarijams ir leidžia žengti į naujus metus būnant atsargiais optimistais.
