EKONOMIKA
2022.12.30. Neeilinių iššūkių metais − maži dideli džiaugsmai
Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė
Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią gyventojų perkamąją galią, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančias palūkanų normas.
Šalia to krito ir akcijų rinkų vertė, o būsto įperkamumo lygis nusirito į 2012 metų lygį. Lyg to būtų negana, gyvenimą temdė ir baimės dėl energijos vartojimo ribojimų bei ateinančios recesijos.
Atrodo, kad norint detaliai išvardinti visus praėjusių metų sunkumus ir iššūkius, neužtektų ir kelių valandų. O kur dar ir sunkiai pamatuojamos bei įvertinamos šių įvykių pasekmės – baimės, nerimas ar net depresija.
Ir nors įžengę į 2023-uosius su visais šiais iššūkiais tiesiogine ar netiesiogine prasme kovosime ir toliau, reikia pripažinti, kad šiais metais tarp visų negandų ir sunkumų matėme ir keletą šviesos spindulių, kuriais turėtume bent šiek tiek pasidžiaugti.
Vakarų vienybė
Karas Ukrainoje suvienijo demokratines vertybes puoselėjančias šalis, ir buvo beveik visiškai nutraukti ne tik politiniai, bet ir didžioji dalis ekonominių saitų su Rusija. Tuo tarpu Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kuri visiškai atsisakė energetinių išteklių importo iš šalies agresorės. Ir tam įgyvendinti prireikė vos kelių mėnesių.
Vakarų vienybė atsispindėjo ne tik nutraukiant prekybinius ryšius, bet ir skelbiant vis daugiau sankcijų Rusijos įmonėms, bankams, stabdant pradėtus energetinius projektus. Buvo įšaldyti ir 23 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto. O vyšnia ant torto tapo Rusijos naftos eksporto kainoms pritaikytos „lubos“, kuriomis siekiama apkarpyti režimo gaunamas pajamas.
Nors Rusijos ekonomika šiemet atsilaikė geriau, nei buvo prognozuota, Vakarų sankcijos pradeda „kąsti“ vis stipriau, žadėdamos nemenką ekonomikos susitraukimą ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. O kur dar ir rublio valiuta, kurios nekeičia jokios valiutos keityklos, ar tarptautinės prekybos duomenys, kurių Rusija, išsigandusi savo pačios realybės, nusprendė viešai iš viso nebeskelbti.
Žinoma, tai dar pakankamai menka bėda, palyginus su 1 milijonu Rusiją palikusių gyventojų, nenorėjusių kovoti Putino karo, kurio jie nesupranta. Dėl agresijos Ukrainoje pasekmių Putino režimas tapo daug silpnesnis nei buvo prieš metus, o Putinas tapo izoliuotas tarptautinės politikos paraštėse, kaip ir pati Rusija.
Tuo tarpu NATO sustiprėjo ir išaugo, prie aljanso nusprendus prisijungti Europos šiaurės šalims Švedijai ir Suomijai. Ir tai tapo nepaprastai svarbiu įvykiu, kalbant ir apie Lietuvos bei kitų Baltijos šalių saugumą. Galiausiai, pasaulis išvydo naują herojų ir didvyrį – Volodymyrą Zelenskį, kurio drąsa ir ryžtas įkvėpė suremti pečius kartu su Ukraina ir palaikyti šią karo niokojamą šalį.
Pinigai turi kainą
Rusijos šantažas dėl sankcijų nutraukiant dujų tiekimą į Europą tapo energijos krizės priežastimi. Tačiau Europa įrodė, kad į gyvybiškai svarbią energetikos infrastruktūrą gali investuoti daug greičiau, nei buvo galima tikėtis dar karo pradžioje. Tuo tarpu įmonės bei gyventojai ieškojo būdų, kaip sumažinti energijos vartojimą ir išvengti pesimistinio scenarijaus ribojant energijos tiekimą.
Nors ir pavėluotai, su itin išaugusiomis kainomis į kovą stoję centriniai bankai, galiausiai, priminė, kad pinigai irgi turi kainą. Tai akcijų rinkas nuo aukštų padangių sugrąžino į realybę. Dėl kylančių palūkanų ir kitų priežasčių matome ir būsto rinkos atvėsimą Lietuvoje – traukiasi sandorių skaičius, pradeda mažėti ir būsto pardavimo kainos. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje vidutinis būstas pabrango daugiau nei 40 procentų – tai nebuvo tvari tendencija, tad sveika kainų korekcija yra naudinga.
Visgi labiausiai nuo fundamentalios vertės atitrūkusios kriptovaliutos ir įvairūs NFT įrodė, kad jie nėra nei virtualus auksas, nei ateities mokėjimo priemonė. Matome ne tik 4 kartus kritusią bitkoino vertę, bet ir kriptovaliutų keityklų bankrotus.
Liūdnojo ekonomikos scenarijaus išvengėme
Nepaisant visiškai užsivėrusių Rusijos ir Baltarusijos rinkų bei išaugusių kainų, Lietuvos pramonė ir eksportas demonstravo stebėtiną atsparumą ir šiemet augo dviženkliu tempu. Tuo tarpu maždaug 9 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia kol kas didelės įtakos vartojimo tendencijoms šalyje neturėjo.
Tad nors ekonomikoje ir matome sulėtėjimą, didelės dramos išvengti tikrai pavyko. Žinoma, prie šių tendencijų ypač prisidėjo vyriausybės inicijuotas energijos kainų kompensavimas, išaugęs minimalus atlyginimas ir kitos taikomos paramos priemonės.
Stebint ekonominius duomenis, šiemet taip pat matėme ir į 15 metų žemumas nusiritusį nedarbo lygį. Sulaukę virš 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, ne tik dalinomės su jais savo būstais, bet taip pat siūlėme ir darbus.
Negana to, susidūrusi su energijos krize, Lietuva rekordiniais tempais investavo į atsinaujinančią energetiką – buvo statomi nutolusių saulės elektrinių ir vėjo jėgainių parkai. Ilguoju laikotarpiu tai ne tik mažins šalies energetinę priklausomybę, bet taip pat padės pasiekti ir ambicingų tikslų kovoje su klimato kaita.
Progresas ir pamokos
Galiausiai, šiemet galime pasidžiaugti ir tuo, kad vakcinų apsauga suteikė galimybę vėl keliauti bei šventes sutikti su savo artimaisiais. Ir tai yra didžiulis progresas, palyginus su tuo, kaip gyvenome dar prieš metus, 2021-aisiais.
Karas suverenioje Europos valstybėje, nesuprantamų ir nepaaiškinamų tikslų turintys diktatoriai, dviženkliu tempu kylančios kainos ir paskolų įmokos šiemet tikrai neleido atsipalaiduoti. Visgi, visų šių iššūkių dėka gavome ir labai vertingų pamokų – nuo suvokimo, kokie neprognozuojami gali būti ryšiai su autoritariniais režimais, iki pasiryžimo padaryti daug daugiau ir daug greičiau dėl šalies energetikos nepriklausomybės ir saugumo.
