Krentančios energetinių prekių kainos sumažins infliaciją Lietuvoje nuo 18,9% 2022 metais iki vos 7,0% 2023 metais. Tad lietuvių atlyginimai (+11,0%) vėl augs sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos (+7,0)

41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti. 

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje.

Vasarį situacija Lietuvos pramonėje kiek pagerėjo, tačiau bendrai paėmus, pramonės būklė lieka įtempta, pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šiais metais žmonių perkamoji galia pradės augti, o 2024 m. Lietuvos ekonomikos augimas atsistatys. Pasak jos, teigiamai nuteikia tai, jog darbo rinka šalyje atrodo labai stipriai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 17 d. iš viso yra patvirtinusi 122,7 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.

Būtina toliau didinti Lietuvos gyventojų pajamas, kad jie nepajustų aukštos infliacijos padarinių, prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, pajamų sumažėjimą gyventojai gali justi dėl infliacijos, kuri persimetė į maisto ir kitų prekių kainas.

Investuotojai nuo 2021 m. pabaigos pagrindinį dėmesį yra sutelkę į centrinių bankų pinigų politiką ir makroekonomikos naujienas. 

Lietuva siekia stiprinti bendradarbiavimą su Švedija transporto ir logistikos sektoriuose, planuodama naujas krovinines ir keleivines laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo bei įgyvendindama Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir žalinimo projektus. 

Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. 

Pramonės produkcijos sausį rezultatai buvo silpni, tačiau netikėtai nustebino labai neblogi mažmeninė prekybos duomenys. Tačiau tokia tendencija, kai eksportuojanti pramonė silpsta, o vartojimas stiprėja, vargu ar bus tvari.

 Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis. JAV - viena pamaina, o Europos Sąjungos - puse etato. Tai nėra gerai, nes Ukrainai, siekiant išvaryti okupantus iš savo šalies, reikia dosnesnės ir spartesnės demokratinių šalių karinės paramos, juolab, kad Rusija eina "va banque" ir nežada nusileisti. 

Mažėja ne tik infliacija, bet ir kainos!s Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 proc. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo  infliacijos, o pajamų skirtumai tarp regionų toliau didėja – parodė „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai? 

Ta proga, kad šiandien daug kalbama apie karbamido, pagaminto sankcionuotoje Baltarusijos įmonėje, importą į Lietuvą, pora svarbiausių pastebėjimų, kas vyksta mūsų trąšų rinkoje:

1918 metais atkurta Lietuvos valstybė buvo viena skurdžiausių Europoje, o taip pat gerokai skurdesnė nei Latvija ir Estija. Nenuostabu, nes Lietuva buvo agrarinė (1930-aisiais metais pramoninės prekės sudarė vos 5% viso Lietuvos eksporto

Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė jau užsimena apie tai, kad mokesčių reforma turėtų būti pateikta artėjančioje Seimo pavasario sesijoje, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius aiškina

1. Rusijai nepavyko sušaldyti Europos nes šilti žiemos orai, išaugęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas bei sumažėjęs dujų vartojimas lėmė tai, kad gamtinių dujų kainos Europoje nukrito iki ~50 eur/MWh, o nukritus dujų kainoms - sumažėjo ir elektros kainos.