EKONOMIKA
2023.03.01. Rusija transformuoja savo ekonomiką į karo ekonomiką
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis. JAV - viena pamaina, o Europos Sąjungos - puse etato. Tai nėra gerai, nes Ukrainai, siekiant išvaryti okupantus iš savo šalies, reikia dosnesnės ir spartesnės demokratinių šalių karinės paramos, juolab, kad Rusija eina "va banque" ir nežada nusileisti. Tą puikiai iliustruoja sparčiai augančios Rusijos karinio biudžeto išlaidos, kurios 2021 metais siekė 42 mlrd. eurų, 2022 metais - 66 mlrd. eurų, o 2023 metais, prognozuojama, sieks 80 milijardų (palyginimui, visa demokratinių šalių karinė parama Ukrainai nuo karo pradžios siekia 62 mlrd. eurų). Be to, tai dar ne viskas, nes Rusija taip pat padvigubino finansavimą "vidiniam saugumui" - net iki 70 mlrd. eurų (kas galėtų paneigti, kad dalis šių lėšų tai pat bus skirta karinei invazijai finansuoti), o patriotiniam ugdymui išlaidos auga net 500%, nors tuo pat metu finansavimas švietimui (-2%), sveikatos apsaugai (-9%) ir investicijoms į infrastruktūrą (-23%) mažėja. Tai iliustruoja, kad Rusija ruošiasi ilgam kariniam konfliktui ir transformuoja savo ekonomiką į karo ekonomiką, o Rusijos liaudis yra kantri, tad pakentės.
Tokia Rusijos strategija yra nemenkas iššūkis Ukrainai ir ją remiančioms demokratinėms pasaulio šalims. Kaip teigė NATO vadovas J. Stoltenbergas "dabartinis Ukrainos amunicijos naudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei dabartinis mūsų gamybos tempas. Dėl to mūsų gynybos pramonė patiria įtampą". Kaip sakoma, "arba taikliai, arba daug", tad Rusija, net ir neturėdama technologinio pranašumo, veliasi į ginklų gamybos varžybas, tikėdamasi, kad demokratinės šalys į jas nesivels (ar nespės paskui Rusiją), o tai leistų ilgam įšaldyti konfliktą Ukrainoje (kas būtų itin nepalanku Ukrainai, nes tai atitolintų ir sumažintų jos galimybes tapti ES šalimi bei toliau sekintų jos ekonomiką). Ypač pasitempti turėtų Vakarų Europos šalys, juolab, kad pats Prancūzijos prezidentas E. Macronas pripažino, kad Prancūzija per metus pagamina tiek amunicijos, kiek Rusija Ukrainoje iššaudo per savaitę. Be to, Vakarų Europos šalių karinės paramos mastai Ukrainai vis dar yra santykinai menki - pavyzdžiui, mažytės Baltijos šalys (0,9 mlrd. eurų) yra suteikusios daugiau paramos nei Prancūzija (0,66 mlrd. eurų) ar Italija (0,66 mlrd. eurų), o keturios didžiausios ES ekonomikos (Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija) suteikė 12 kartų mažiau karinės paramos (3,76 mlrd. eurų) nei JAV (44,3 mlrd. eurų) bei mažiau, nei suteikė Jungtinė Karalystė (4,9 mlrd. eurų), o Lenkija (2,4 mlrd. eurų) yra suteikusi daugiau paramos nei Vokietija (žr. žemėlapį).
Atgal
