VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2023.02.17. Kaip Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte?

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas

1. Rusijai nepavyko sušaldyti Europos nes šilti žiemos orai, išaugęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas bei sumažėjęs dujų vartojimas lėmė tai, kad gamtinių dujų kainos Europoje nukrito iki ~50 eur/MWh, o nukritus dujų kainoms - sumažėjo ir elektros kainos. Dujų kainos Europoje vis dar yra 2-3 kartus didesnės, lyginant su 2015-2019 m. periodu, tačiau yra kone 10 kartų mažesnės nei vasarą prognozavo/gąsdino D. Medvedevas, užsukęs „Nord Stream“ dujotiekį.

2. Rusijai nepavyksta pakelti pasaulinės naftos kainos, nepaisant jos grasinimų sumažinti naftos gavybą ir neparduoti jos „nedraugiškoms šalims“, kurios įvedė rusiškos naftos kainų lubas (60 dolerių už barelį). Rusiškos „Urals“ naftos kaina nesiekia nei 50 JAV dolerių už barelį (žr. grafiką), nes Rusija yra priversta pardavinėti savo naftą su didele nuolaida „draugiškų šalių“ rinkose (pvz. Kinijoje, Indijoje, Turkijoje ar Egipte). Maža „Urals“ naftos kaina nėra gera žinia Rusijai, nes ši suplanavo šių metų biudžetą, darydama prielaidą, kad kaina sieks 70 JAV dolerių už barelį (2022 metais planavo, kad sieks vos 44 JAV dolerius už barelį).

3. Nukritusios gamtinių dujų ir naftos kainos mažina Rusijos biudžeto pajamas. Tai nėra gera žinia Rusijai, nes biudžeto išlaidos, dėl karo Ukrainoje, augo kaip ant mielių. 2023 m. sausio mėn. biudžeto pajamos buvo 35% mažesnės nei prieš metus, o biudžeto išlaidos - net 59% didesnės (pagrinde dėl išaugusio finansavimo karinei invazijai Ukrainoje), tad biudžeto deficitas siekė 1.76 trilijono rublių. Įdomu tai, kad Rusijos finansų ministerija prognozavo, kad visų 2023 metų biudžeto deficitas sieks vos 2,8 trilijonus rublių (2% nuo BVP) - tačiau vien per sausio mėn. jau „pasiekta“ 60% metinio tikslo, tad neatmesčiau tikimybės, kad Rusijos biudžeto deficitas šiais metais viršys 10% BVP, o tai būtų labai bloga žinia Rusijai. 2022 metais, nepaisant rekordinių pajamų iš naftos ir dujų eksporto, Rusijos biudžetas buvo deficitinis (2,3% nuo BVP) dėl itin sparčiai išaugusių išlaidų (ypač metų pabaigoje paskelbus mobilizaciją)

4. Kol kas Rusija kamšo biudžeto skyles naudodama nacionalinio gerovės fondo lėšas (jos turėjo būti skirtos pensijoms), tačiau fonde esančios likvidžios lėšos greitai senka (~4% BVP), o kita dalis fondo lėšų yra įšaldytos, nes pvz. jos yra panaudotos Rusijos valstybinių įmonių gelbėjimui (pvz. Aeroflot). Rusija taip pat bando skolintis vidaus rinkoje, o taip pat atsiranda vis daugiau raginimų nusavinti „nedraugiškų šalių“ ar „nedraugiškų piliečių“ turtą ir jį perskirstyti „draugiškiems piliečiams“ (dažnai naudojama autoritarinių režimų taktika). Tačiau jei tendencijos tęsis, tik laiko kausimas kada į Rusiją ateis (labai) ilgai truksiantis „diržų veržimosi“ laikotarpis.

 

Atgal