EKONOMIKA
2023.03.07. Kokius signalus investuotojams siunčia metiniai įmonių rezultatai?
Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas
Investuotojai nuo 2021 m. pabaigos pagrindinį dėmesį yra sutelkę į centrinių bankų pinigų politiką ir makroekonomikos naujienas. Nors žodis „recesija“ iš naujienų antraščių nesitraukia jau gerą pusmetį, įmonių skelbiami rezultatai to nepatvirtina. Gyvenant recesijos laukimo režimu reikėtų nepamiršti, kad akcijų kainų svyravimus lemia ir konkrečių bendrovių pasiekimai ar nesėkmės.
Situacija geresnė, nei skelbia antraštės
Šių metų vasario antroje pusėje daugiau kaip 400 įmonių, priklausančių pagrindiniam JAV akcijų indeksui „S&P 500“, buvo paskelbusios 2022 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatus. Nors du trečdaliai bendrovių pagal savo pelningumą viršijo analitikų prognozes, tačiau bendras pelningumas buvo tik 1,6 proc. didesnis už analitikų lūkesčius. Pagal šį aspektą tai buvo prasčiausias rezultatas per pastaruosius 14 metų.
Didžiausių JAV kompanijų paskutinio 2022 m. ketvirčio pelnai yra apie 2,8 proc. mažesni už prieš metus buvusius pelnus, nors pajamos per metus išaugo 5,3 proc. Pajamas sugebėjo padidinti didžioji dalis verslo sektorių, išskyrus komunalinių paslaugų, ne pirmo būtinumo prekių ir finansų sektoriaus bendroves. Iš esmės tokie rezultatai rodo, kad įmonėms nepavyko visa apimtimi perkelti augančių veiklos sąnaudų vartotojams.
Jei neįtrauktume pelnais nesiskundžiančių energetikos sektoriaus bendrovių, kitų įmonių finansinės ataskaitos rodė 7 proc. pelno sumažėjimą. Didesnio optimizmo suteikė technologijų ir sveikatos apsaugos srityse veikiančios įmonės, kurių rezultatai, nors ir buvo kuklesni nei prieš metus, tačiau net 80 proc. šių sričių įmonių viršijo prognozes, t. y. jų pelningumas susitraukė mažiau, nei tikėtasi.
Iš metinius rezultatus paskelbusių 176 stambiausių Europos kompanijų, priklausančių indeksui „STOXX 600“, matyti, kad 60 proc. jų sugebėjo viršyti lūkesčius. Pelningumas sparčiau nei JAV augo finansų, energetikos ir pramonės srityse veikiančiose įmonėse. Bendrai Europos įmonėse per 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį tikėtasi net 13,6 proc. pelningumo augimo ir 5,7 proc. pajamų augimo.
Apibendrinus, JAV ir Europos įmonių skelbiami rezultatai rodo, kad, nepaisant apniukusios ekonominės aplinkos, viskas nėra taip blogai, kaip kartais galima susidaryti įspūdį sekant pasaulines naujienas.
Tikimasi sunkesnio 2023-ųjų pirmo pusmečio
Vis dėlto lūkesčiai dėl 2023 m. rezultatų yra kuklesni. Prognozuojama, kad pelningumas išliks panašiame lygyje arba gali nežymiai padidėti, palyginti su praėjusiais metais. Tiesa, pirmasis šių metų pusmetis investuotojų JAV gali nenudžiuginti ir atnešti 3-4 proc. mažesnį pelningumą. Panašaus scenarijaus laukiama ir Europos įmonėse.
JAV ir Europoje tęsiantis bazinių palūkanų didinimo ciklui, geresnių rezultatų tikimasi iš finansų sektoriaus, energetikos ir komunalinių paslaugų įmonių. Vakarų šalims peržiūrint gynybos biudžetus ir teikiant naujus užsakymus dėl ginkluotės įsigijimo, nauda tenka gynybos sektoriuje veikiančioms įmonėms. Aišku, dar 2022 m. kai kurių šios srities įmonių akcijų kainos šoktelėjo nuo 30 iki 90 proc., todėl renkantis konkrečias investicijas reikėtų vertinti, kiek potencialo išaugti dar turi atitinkama įmonė.
Technologijų sektoriui 2022 m. buvo santykinai prasti – jį paveikė ir didėjančios bazinės palūkanos bei brangstantis kapitalas, ir pasikeitęs sentimentas rinkoje įveikus pandemiją. Kita vertus, pastaruoju metu šiame sektoriuje, o ypač tarp JAV technologijų įmonių, netrūko siurprizų, kuriuos nulėmė ne bendros tendencijos, o lūkesčiai tam tikrų bendrovių atžvilgiu ar jų paskelbtos naujienos.
Technologijų sektoriuje investuotojai gaudo naujienas
Vienu iš tokių pavyzdžių tapo elektromobilių gamintoja „Tesla“, kurios akcijos kaina per praėjusius metus nusmuko nuo 380 iki maždaug 100 JAV dol., tačiau jau 2023 m. vasario viduryje kainavo apie 200 JAV dol. Prie tokių šios akcijos kainos viražų nemaža dalimi prisidėjo sandorio dėl „Twitter“ peripetijos, kurį praėjusiais metais įsigijo pagrindinis „Tesla“ akcininkas Elonas Muskas.
Lustų pramonės bendrovės atsidūrė keistoje situacijoje, kai besistengdamos atstatyti pasiūlos apimtis iki prieš pandemiją buvusio lygio, prasilenkė su paklausos tendencijomis. Šio sektoriaus atstovė „Intel“ per 2022 m. užfiksavo 20 proc. metinį pajamų sumažėjimą, o pelnas vienai akcijai krito net 60 proc. ir siekė 1,94 JAV dol. (prognozė buvo 2,18 JAV dol.). Prie to prisidėjo nuostolingas praėjusių metų paskutinis ketvirtis (-0,16 JAV dol. akcijai).
Kita šio sektoriaus įmonė AMD per 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį vos išvengė nuostolių, o metinis jos pelnas vienai akcijai smigo 67 proc. ir siekė 0,84 JAV dol. (prognozė – 1,35 JAV dol.). Vėliau AMD paskelbė, kad per pirmą šių metų ketvirtį tikisi „tik“ 10 proc. pajamų kritimo, ką investuotojai sutiko kaip pozityvią žinią, po kurios bendrovės akcijos pabrango 10 proc. Tuo metu „Intel“ paskelbus apie tikėtiną 40 proc. pajamų susitraukimą per pirmą šių metų ketvirtį ir tikėtiną nuostolį, jos akcijų kaina smuktelėjo dar 10 proc.
Dirbtinio intelekto tema sujudino „Microsfot“ ir „Google“ savininkės „Alphabet“ akcijų kainas. „Microsoft“ praėjusį rudenį pristačius automatizuotą duomenų užklausų generatorių „ChatGPT“, jos akcijų kaina nuo to laiko pakilo 20 proc. O jau šių metų vasario pradžioje „Alphabet“ pristačius analogišką produktą „Bard“, pastarosios įmonės akcijų kaina pakilo apie 4 proc.
Palūkanų ciklas ir „meškų“ rinka
Palūkanų normos vis dar lieka dėmesio centre, nes ir investuotojai, ir verslas laukia centrinių bankų palūkanų normų piko. Šių metų vasario pradžioje JAV ir euro zonoje pakėlus palūkanas, atitinkamai, iki 4,75 proc. ir 3 proc., likusi dalis iki tikėtino aukščiausio taško sudaro 0,5-1 proc. punkto. Kol kas rinkose sutariama, kad palūkanų pikas neturėtų keistis, labiau diskutuojama dėl to, kada jis bus pasiektas.
JAV įprastai būna išsiveržusios į priekį pagal ekonominį bei palūkanų ciklus. Tikėtina, kad ir šį kartą finansų rinkų dalyviai už Atlanto pirmieji pajus pradėjusių mažėti palūkanų efektą. Verta prisiminti, kad JAV bazinių palūkanų kėlimas prasidėjo 2022 m. kovą, o ECB į lenktynes įsijungė liepą.
Be to, šis palūkanų kėlimo ciklas yra itin spartus, tad scenarijus, kad palūkanų pikas yra geriausias atskaitos taškas intensyvesnėms investicijos į akcijų rinką, gali nepasiteisinti. Per pastaruosius kelerius metus netrūko pavyzdžių, kai teorija sakytų, kad tai yra palankus metas išeiti iš rinkos (pavyzdžiui, COVID pandemija ar Rusijos invazija Ukrainoje), tačiau realybėje dažniausiai geriau suveikdavo strategija likti rinkoje ir reguliariai pildytis portfelį.
Vadinamoji „meškų“ rinka tęsiasi jau daugiau kaip metus. Investuotojai turėtų atsiminti, kad išsigandus „meškų“ rinkos ir iš jos išėjus, retai kada pavyksta sugrįžti į „bulių“ rinkos pradžią. Jei portfelis pakankamai gerai diversifikuotas, likti rinkoje ilgalaikėje perspektyvoje yra mažesnė rizika nei bandyti nepraleisti tinkamiausio momento į ją sugrįžti.
Atgal
