Išaušo gražus 1962-ųjų vasaros rytas, ir mes, Stakliškių vidurinės mokyklos abiturientai su klasės auklėtoja, istorike Irena Grinevičiūte, išėjome į Punę.

Neries regioninio parko direkcija pristato išverstą Vilniaus apylinkių tautosakos rinkinį, kurį 2002-2006 m. surinko Ida Stankevičiūtė. 

Tikrai verta patikėti graikais, kurie senovėje pasakė, kad istorija – tai gyvenimo mokytoja. Ji tokia išliko iki mūsų dienų. 

Sėdžiu Barkštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens, žiūriu į nuo ežero atšliaužiantį rūką. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusios vaikystės prisiminimai, pakvimpa pradalgiuose džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį, klausausi padūmavusiais partizaninio karo laukų nežvyruotais keliukais girgždančių šieno vežimų... 

Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda pats tamsiausias metas. Saulutė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. 

Tas amžinasis gyvenimo šauksmas lyg praeities ir ateities sankryžų kodas, įrašytas į istorijos puslapius lyg kasdienybės tuštybė arba lyg nepabaigtų darbų siekinys. 

Populiarioje radijo stotyje populiari vedėja paskelbia dienos temą: „kodėl Lietuvoje negerbiama vyresnioji karta“. Suklusau. Tuoj prasidėję pasisakymai telefonu tiesiog šokiravo. Visi kartojo tą patį: „mes juos išlaikome, už juos dirbame, štai todėl ir negerbiame“.

Pabrėšiu, šiuo laikotarpiu ypač ryškėja ypatingas priešiškumas valstybinei lietuvių kalbai, mano supratimu,  vienam iš kertinių, pamatinių lietuvybės ramsčių – atimkite kalbą ir tauta išnyks.

Iš istorijos žinome siaubingų pavyzdžių, susijusių su nepakantumu kitai rasei, religijai ar tautai.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą finansuoti užsienio lietuvių projektus, padėsiančius lituanistinėse mokyklose besimokantiems vaikams palaikyti ryšius su Lietuva, saugoti ir puoselėti tautinį tapatumą, išplėsti jų galimybes mokytis lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos istoriją, jos kultūrą.  

Tai, kad buvo įvykdytas teismo sprendimas dėl dvikalbių lentelių, - Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančios gatvių pavadinimų lentelės ant pastatų sienų Vilniaus rajono gyvenvietėse pakeistos, - liudija apie tai, jog savivaldybės gerbia šalies įstatymus bei juos gyvendina, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.  

Istorijos kovų atgarsiu kasmet atverčiame XX amžiaus pradžios Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atkūrimo istorijos knygą. I-asis pasaulinis karas Lietuvai ir visam Baltijos kraštui ypatingas ne tik didelėmis aukomis, bet ir Nepriklausomybės atkūrimu.

Sakoma, kad kas dvidešimt metų keičiasi kartos. Nepastebėjome, kaip per pastaruosius Nepriklausomybės metus išnyko ta nukentėjusi ir kovingoji karta, kuri atsiėmė skirtą jai skausmingąją okupacijos dalią.

Daug gražiausių žodžių skiriama tautos neįkainuojamai vertybei – kalbai. Su ja išaugo mūsų Didieji, patys nusipelnę ne menkesnių žodžių. Ir tokių gražių visų parašytų ar išsakytų žodžių neišvardinsi, jų daug, o mūsų širdyse – begalybė.

Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2014 m. Laisvės premiją skirti Adamui Michnikui

Šį kartą" Europos lietuvis" - kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.).

Rudeniškai šaltą, tačiau saulėtą spalio 18 – sios dienos rytą, visos Lietuvos rajonų atstovai rinkosi į Kęstučio apygardos partizanų žeminės atidengimą, į Šilalės rajono Didkiemio seniūnijos Pagramančio regioninį parką.

Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga

Jau kelinta valdžių kaita nemato potencialios sėkmės panaudojant mūsų gražųjį gamtos kampelį – šiandieną apleistą Rytų Lietuvą. Čia miškeliai, kalvelės, upeliai, ežerai, paukščių balsai...

Spalio 19 dieną Maltos saloje, Qawra Leap Centre įvyko kultūrinis renginys "Cultural Fest", kuriame pirmą kartą Maltos istorijoje, viešame renginyje, buvo pristatyta Lietuva.