VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

11 04. Kurkime Naujas Tėviškes!

Ričardas Kalytis

Jau kelinta valdžių kaita nemato potencialios sėkmės panaudojant mūsų gražųjį gamtos kampelį – šiandieną apleistą Rytų Lietuvą. Čia miškeliai, kalvelės, upeliai, ežerai, paukščių balsai...To, ko Europoje nebėra. Kraštas turi kelius, elektros tinklus, internetą, bet stovi tuščias ir nenaudojamas. Pamestas deimantas. Pamažu žūsta.Tiktai turtingieji renkasi gražiausias vietas, statosi sodybas savo gyvenimo paįvairinimui. O visų valdžių vizija - apsodinti miškais. Žmonės! Tas jau buvo! 18 amžiaus pradžioje po “ švedų karų“ tas kraštas dar ilgai stūksojo miškais apaugęs ir be žmonių. Deja, deja, ir dabar tas kartojasi.

Čia Lietuva išdraskyta, vienkiemiai suirę. Žemė, buvusi pragyvenimo šaltiniu, išdalinta mažais gabalais (iš kurių neįmanoma pragyventi). Tapę tų gabalų šeimininkai buvo priversti juos parduoti, užleisti, o patys išėjo į miestus arba emigravo. Nebeliko tos tvirtos sodybos, kuri rišo ir traukė kartų kartas ir buvo šeimos židiniu. Nebeliko Tėviškių. Lieka vienintelis kelias - kurti naują kitokį kaimą. Kurti Naują Tėviškę! Tam panaudoti mūsų gražiąją apleistąją Rytų Lietuvą. Projektas senai siūlytas, labai pavėluotas, liko visų valdžių nesuprastas. Galbūt dabar, kai Tėviškių ilgesys taip gailiai įsigraužė į mūsų širdis, o daugelio lietuvių čia ir išeivijoje kišenėse sužvango eurai, svarai ir litai (vien bankuose apie 50 milijardų litų), gal nukryps jų žvilgsniai į tą mūsų nuosavą turtą. Nelaukiant investicijų iš šalies.

Naujose tėviškėse galima gyventi, galima ir pragyventi. Galima auginti, veisti, perdirbinėti, bei gaminti. Tam reikia steigti LEZ-ą, suteikiant naujakuriams 2-3 ha žemės ilgam išsimokėjimui. Tą patį reikia daryti ir nusavintų žemių šeimininkams, išmokant tos žemės vertę.

Lietuvos istorijoje buvo du efektyvaus žemės panaudojimo bumai. Pirmas, tai 1922 metų Žemės reforma, antras, tai kolektyvinių sodų steigimas. Žemės reforma sparčiai vedė šalį į pirmaujančių valstybių gretas. Kolektyviniai sodai apleistas žemes pavertė į nuostabius gamtos kampelius.

Trečias bumas išjudintų nenaudojamų žemių stagnaciją, pažadintų statybas, generuojančias visos ekonomikos augimą. Tai būtų ir geras signalas išeivių grįžimui. Jeigu jiems nebereikia ir Tėviškės žemės, tai kvieskime draugiškus mums europiečius. Tie tikrai išgirs ir ateis su novacijomis ir kapitalais. Gyventojų Lietuvai trūksta, galime juos pasirinkti.

Kviečiu visus palaikyti šią iniciatyvą, atsiliepti ir ją platinti. Visos valdžios negirdi, net nekalba apie mūsų gražiųjų žemių nykimą. Įsisavinkime galų gale Rytų Lietuvą!

Atgal