Lietuvos valstybė pasitikdama XX-jo amžiaus penktąjį dešimtmetį savo sudėtyje turėjo 400 000 ūkių arba viensėdijų su 3,78 mln. ha žemės kuriuose ūkininkavo 2.0 mln. ūkininkų. Tokia Lietuvos žemės ūkio struktūra pasitiko antrąjį pasaulinį karą ir okupacijas.

Gegužės 09 d. Paberžėje (Kėdainių r.) vyko V-tas Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio sąskrydis: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Čia jis vyksta jau ketvirtą kartą, pirmasis Sąskrydis 2011 metais vyko Vanagiškių kaime, Panevėžio rajone.

Visada geriau yra matomi didieji darbai. Mūsų valstybės ministrai vysto pozityvią veiklą, skuba net ištiesti ranką teims, kurie, būdami nors ir toliau nuo Lietuvos, patiria daug netekčių.

Kaip Lietuvos piliečių pasuose bus rašomi jų vardai ir pavardės - ne vieneri metai tai kelia įvairių diskusijų. Tam buvo skirta ir pirmadienį vykusi spaudos konferencija "Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas". Spaudos konferencijoje dalyvavo istorikas, archeografas akademikas Antanas Tyla, kalbininkas profesorius Vitas Labutis, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius.

Šių metų kovo 30 d. jau ketvirtą kartą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre vyko renginys, kuriame įteiktas Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ buvo apdovanoti 25 laureatai.

2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais, per kuriuos siekiama atkreipti dėmesį į specifinius istoriškai susiformavusių atskirų Lietuvos teritorijų kultūrinius ypatumus, paskatinti juos saugoti ir puoselėti.

Vis tebeplaukia nusiskundimai dėl lietuvių kalbos normų ignoravimo rašytinėje kalboje. Todėl mums darosi labai svarbus kuo platesnis specialistų požiūrių spektras.

Kelias į nepriklausomybę buvo ilgas ir sunkus. Kiekvieno Lietuvos piliečio, mylinčio savo gimtą kraštą, savo brangią miela širdžiai ir sielai tvirtovę Lietuvą, yra mūsų visų pareiga visomis išgalėmis ir priemonėmis kovoti dėl jos ir ginti ją.

Kasmet dėmesiu ir rūpesčiu sutinkame Kovo 11-ąją,1990 metais atkurtą Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kurią amžių amžiais aukština Tautos dainiai: „Lietuva, kai aš tave tariu, / Ausyse suaidi laimės gandas, / Mirgant vaivorykštėm žiburių, / Pinas padavimai ir legendos“. Taipoeto Bernardo Brazdžionio Lietuvos vardui skirtižodžiai, kurie suskamba kiekvieno širdyje. 

Kiekvieno doro Lietuvos piliečio pareiga vasario 8 d. akimirkai stabtelėti ties Povilo Lukšio vardu, jam skirtu istorijos puslapiu ir pasamprotauti, kiek šiandien iš Kėdainių eitų pasitikti priešo, jei jis jau būtų prie Taučiūnų kaimo ir grėstų miestui.

Lietuva minės Valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, prisimins prieš 97 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbs šaliai nusipelniusius šių dienų žmones.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija "Vasario 16-ąją švęsk išradingai" paskatino originaliai ir prasmingai paminėti Valstybės atkūrimo dieną.

Lietuvos Dainų švenčių rengėjai jau pradeda ruoštis 2018 metų šventei, nes šiam svarbiausiam ir didžiausiam šalies kultūros įvykiui parengti reikia ketverių metų.

2015 m. sausio 13-18 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje vyko svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XVIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir tuo pačiu metu, sausio 16-18 dienomis, vyko I-asis Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Suvažiavimuose dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados.

Praeitą savaitę veiklą atnaujino lituanistinė mokyklėlė Austrijos sostinėje Vienoje. Mokyklėlėje mokysis apie 40 vaikų nuo 4 iki 12 metų amžiaus, atvyksiančių į užsiėmimus ne tik iš Vienos, bet ir aplinkinių miestų.

Prieš 25 metus paskelbėme Lietuvos nepriklausomybės atstatymą. Atrodė, kad stebuklingieji Sąjūdžio žodžiai: „ DORA. PROTAS. DVASIA“- greitai prikels ir atves Lietuvą į visai naują gyvenimą. Tuometinis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas kalbėjo apie „pajudėjusius laikrodžius“. Šveicarijos lietuviai tuojau pat įsijungė į Lietuvos atkūrimo veiklos problemas.

Pranešimas skaitytas 2015-01-09 Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos, Kauno ir Vilniaus Zanavykų bendrijų bei Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmojo ciklo „Su Vinco Kudirkos vardu“ renginyje, skirtame V. Kudirkos bibliotekos įkūrimo 90-mečiui paminėti ir parodos Tautiškos giesmės kelias į tautą atidarymo proga

Važiuojančiam visuomeniniu transportu pranešama: „Tuskulėnų rimties parkas“. Atvyksti į teritoriją, kurioje 1944-1947 m. sovietų enkavėdistai užkasė šimtus Lietuvos rezistentų, kitų sovietų okupacinio režimo aukų.

Sausio 13-toji tai ne tik liūdesio ir žuvusiųjų pagerbimo diena, bet ir mūsų tautos šlovės, pasišventimo ir vienybės diena.