Tautos mokykla
05 21. Kalba – vertybė, saugokime ją nuo teršėjų
Vytautas Paliukaitis
Visada geriau yra matomi didieji darbai. Mūsų valstybės ministrai vysto pozityvią veiklą, skuba net ištiesti ranką teims, kurie, būdami nors ir toliau nuo Lietuvos, patiria daug netekčių.
Bet neapleiskime ir savos dirvos, kurioje reikia kuo skubiau išrauti piktžoles. Spragos etikos srityje verčia ieškoti būdų, kaip pristabdyti besiplečiančią kalbos taršą. Ypač tai ryšku viešosiose sostinės vietose, kur susirenka du ar daugiau jaunųjų vilniečių. Kasdien troleibusuose ir autobusuose šimtus kartų išgirstame mokinių – pradedant penktokais, baigiant dvyliktos klasės vaikais – įžūliai, prie greta esančių suaugusiųjų skambius keiksmažodžius... Lyg avinai bliautų ganykloje. Panašiai savo emocijas jaunieji išreiškia ir prie minėto transporto laukimo paviljonų, kuriuose sėkmingai pavyko uždrausti rūkyti. O nepraustaburniai įsitikinę, kad neatsiras drąsuolių, kurie bandytų juos sugėdinti, tampa vis išradingesni – nesidrovėdami spjaudo visokias nešvankybes. Apgynę žmones nuo kenksmingo nikotino, leidžiame užteršti mūsų klausą, o kartu ir mintis. Laikas, pasitelkus naujai išrinktus Vilniaus, Kauno ir kitų miestų merus su jų komandomis, toliau, gal net skiriant bausmęė kaip už smulkų chuliganizmą, viešaisiais darbais ir pan. Artėja vasara, į atjaunėjusius, gražiai pasipuošusius miestus atvažiuos ne tik užsienio lietuvių, bet ir turistų, kurių ausys teisingai supranta iš rytų atkeliavusius keiksmažodžius. Stebėsis, kad Nepriklausomybę iškovojusi Lietuva kol kas skęsta etikos dirvoje.
Kadangi nuo šeštos klasės pradėjau užrašinėti įdomesnius išgirstus žodžius, posakius, patarimus, tai tebetęsiu ir šiandien. Čia galėčiau pacituoti kieno, kurioje vietoje, kurią dieną jie buvo pasakyti. Gerbiamiems skaitytojams pateikiu epizodą, neseniai įvykusį kelionėje į Zapyškio seniūnijos teritoriją. Būtent čia pralėkė aušrininko, vieno iš didžiausių Lietuvos patriotų A.Vištelio jaunos dienos. Vakare laukiau autobuso į Kauną, o mūriniame paviljone stovėjome keturiese: du paaugliai, maždaug 9 klasės mergina ir aš. Jie nesidrovėdami tiek darkėsi, tarpusavy kalbėdamiesi vartojo ne tik „populiariuosius“ keiksmažodžius, bet ir „analizavo“ pasturgalio ypatybes ir paskirtį.
Atgal
