Prieš 86 metus, 1928m. spalio 15 d. Kybartuose gimė žymus žurnalistas, aistringas kūno kultūros ir sporto entuziastas bei puoselėtojas, nuoširdus įvairių sričių mecenatas, Amerikos lietuvis Edvardas Šulaitis. Šis gražus išskirtinių gebėjimų žurnalisto 86-asis gimtadienis šiais metais sutampa ir su jo žurnalistinio darbo sukaktimi - 65 metų jubiliejumi.

Mūsų visuomenėje įprasta paminėti iškilių asmenybių jubiliejines sukaktis. Didžiuojamės tais Lietuvos inteligentais, kurie XX a. pradžioje dėjo pirmuosius akmenis į tautinės mokyklos kūrimosi pamatus, kovojo dėl teisės vaikus mokyti gimtąja kalba, daug nuveikė švietimo ir kultūros srityje. Tarp tokių Lietuvos inteligentų–švietėjų aktyviai darbavosi ir, gal kiek nepelnytai primirštas, Jonas Murka (1889–1945) – pedagogas, publicistas, vadovėlių mokykloms autorius, visuomenės veikėjas.

Pasitikdami lietuvių rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko, pedagogo, visuomenės veikėjo, kunigo Juozo Tumo – Vaižganto gimimo 145 –ąsias gimimo metines, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai jau nuo metų pradžios ruošėsi paminėti šią sukaktį

Į Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubą žinomas televizijos ir kino dokumentininkas Bronius Slavinskas pasikviestas neatsitiktinai. Šį kartą norėta pamatyti niekam nerodytą jo prieš dešimt metų sukurtą filmą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės radiniai“.

J. ir E. Bickų šeima paliko gilias pėdas mūsų krašto praeities pažinimo dirvoje.

2013 m. Šiaulių universiteto leidykla išleido gausiai iliustruotą istorinėmis fotografijomis knygelę „Jonas Bicka“, skirtą mokytojui ir kraštotyrininkui Jonui Bickai (1900–1977), pagal LR Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Mažosios Lietuvos kultūros atspindžiai Tauragės krašte“.

2000 - aisiais metais pasirodė pirmasis išeivių iš Lietuvos kūrybos almanachas „Balsai iš toli“, išleistas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2009 m. „sėkmingai“ Andriaus Kubiliaus Vyriausybės „sugriautas“) lėšomis.

Vilniuje gyvenusio vaikų gydytojo Cemacho Šabado gerumas ir taurumas įkvėpė žinomą rusų rašytoją Kornejų Čiukovskį sukurti pasaką apie Daktarą Aiskauda.

Gegužės 18 d. Vilniaus rotušė atgijo: rinkosi bendravimo išsiilgę inteligentai, muzikai. Juos ir iš Šiaulių, Rokiškio atvykusius subūrė 90-ąjį jubiliejų pažymintis drūtas, tvirtas kaip ąžuolas, gyvybingas, mąslus Petras Juodelė. Atėjusieji netilpo salėje. Scenoje puikavosi Garbės kanclerį pagerbiantys Šv. Kazimiero ordino ženklai, o salėje nebetilpo atėjusieji pagerbti iškilų muziką, karį, Lietuvos patriotą, bajorą Petrą Juodelę su 90-uoju gimtadieniu.

Stasys Urbonas dirbo M. K. Čiurlionio name-muziejuje direktoriumi. Visada turėjo puikių idėjų, įkvėpimo ateities veikloje. Žmogus degė energijos kibirkštėlėm ir ieškojo naujų sprendimų, švietimo idėjų ir darbų. Buvo aukštos kultūros, išsilavinęs žmogus, puikus pasakotojas ir savo srities žinovas. Jo domėjimasis neblėso einant metams, apimant daugybę veiklos sferų: leidybą, knygų prezentaciją, naujų knygų leidybą Lietuvoje, jaunų ir pagyvenusių talentų koncertai, teatro spektaklių premjeros ir daugybė kitų dalykų.

XX amžiaus Lietuvos gyvenimo lūžių atodangoje negandos susitelkė į 1941 m. birželio 14 d. tremtį. Nors praeitis tolsta, bet praėjusio laiko palikti pėdsakai ypač ryškūs artimųjų likimo atgarsiuose.

Ježio Giedroico (Jerzy Giedroyc) vardu pavadintas Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumas Vilniuje įteikė pirmąsias garbingas Ježio Giedroico premijas dviem iškiliems Lenkijos intelektualams - istorikui, eseistui, žurnalistui Adamui Michnikui ir Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui Bogdanui Šlachtai (Szlachta).

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus Antano Petrausko 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. –V-14 paskelbta, kad TMID prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigia kasmetinė Stanislovo Rapolionio premiją. Jos teikimo tikslas skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, istorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje, etninėse žemėse, užsienio lietuvių gyvenamosiose vietos“.

Gegužės 14 dieną sukaks 140 metų, kai Šiaulių apskrityje, Šiaulėnų parapijoje, Notiniškių kaime gimė garsus lietuvių pedagogas, dramaturgas, publicistas-varpininkas, matematikos vadovėlių autorius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis-Emša (1874–1970).

Nepelnytai primirštas menininkės likimas. Vasario 17 d. dainininkei, operos režisierei, pedagogei Vladai Mokštaitei (1924–2004) būtų sukakę 90 metų.

2014 m. kovo 27–28 d. Lietuvos Kultūros tyrimų institute vyko Lietuvos mokslo istorijai ir filosofijai skirta konferencija „Scientia et historia – 2014“. Konferencijos rengėjai Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų  bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai.

Kovo 30 d., sekmadienį,15 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas apdovanos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas, šiemet teikiamas trečią kartą, skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Kandidatų vertinimo komisija slaptu balsavimu nusprendė, kad 2014 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir vardiniu medalio liudijimu bus apdovanoti 25 laureatai – po penkis iš kiekvienos kategorijos:

Paskutinis skambutis 34-iems Molėtų gimnazijos abiturientams nuskambėjo graudžia gaida. Gražų paskutiniais nepriklausomos Lietuvos metais statytą dviaukštį prižiūrintis ir ilgus metus pamokas varpeliu skelbęs sargas Levukas Bukauskas irgi spaudė rankas mokyklą ir jį paliekantiems. Abiturientų tėvai, broliai ir visi didžiavosi Molėtuose jau ketvirtą, 1949 –ųjų metų laidą išleidžiančia Gimnazija.

1953 metų ruduo Broniaus Kačkaus gyvenime buvo lemtingas. Rugpjūčio pabaigoje, turėdamas Kauno Politechnikos Instituto diplomą, su lagaminėliu, kuriame tilpo visas jaunuolio turtas, kupinas entuziazmo pagal paskyrimą atvyko į Panevėžio cukraus fabriką. „Miestas mane sutiko svetingiau nei praėjusią žiemą, kai į tą patį fabriką atvažiavau priešdiplominei praktikai.

Atsimintini muzikiniai Vydūno leidiniai: „Lietuvos varpeliai“ išleisti 1909 m. ir „Giesmės“, išleistos 1932 metais. Ypač atsimintini „Lietuvos varpeliai“, nes čia daug kas Vydūno.