Asmenybės
06 23. Stasys Urbonas – šviesos spindulėlis žmonių širdyse…
Valentina Jekateriničeva
Stasys Urbonas dirbo M. K. Čiurlionio name-muziejuje direktoriumi. Visada turėjo puikių idėjų, įkvėpimo ateities veikloje. Žmogus degė energijos kibirkštėlėm ir ieškojo naujų sprendimų, švietimo idėjų ir darbų. Buvo aukštos kultūros, išsilavinęs žmogus, puikus pasakotojas ir savo srities žinovas. Jo domėjimasis neblėso einant metams, apimant daugybę veiklos sferų: leidybą, knygų prezentaciją, naujų knygų leidybą Lietuvoje, jaunų ir pagyvenusių talentų koncertai, teatro spektaklių premjeros ir daugybė kitų dalykų.
M. K. Čiurlionio namas-muziejus atvertas menui ir kūrybai. Jame skambėjo muzika ir vyko poetiniai vakarai. Talentingi žmonės kūrė ir gyveno kūrybine aura.
Visi lankytojai buvo dėkingi Stasiui Urbonui už jo aktyvumą darbe ir M.K.Čiurlionio namo-muziejaus saugojimą.
Nors jo jau nebėra su mumis, išėjęs Amžinybėn, padėką jam tebejaučia.
M.K.Čiurlionio namas-muziejus – tai kultūros židinys, kuris neturėtų užgesti...
Išėjimas
Skiriu Stasiui Urbonui
Valentina Jekateriničeva
Išėjo mano pažįstamas draugas.
Dalijosi taikiai su visais, kuo galėjo,
Į kelią tolimą iš namų, -
Jam tarnavo žmonės, bet baigtas skirtas laikas.
Urbonas buvo geras draugas, -
Jis buvo dėmesingas žmonėms.
Jei gyvenime buvo sunkumų,
Nesiskundė – gyveno paprastai...
Jis rūpinosi palikuonių reikalais,
Kultūros ištakoms tarnavo.
Bet mirtis atėjo su dideliu krepšiu,
Ginčui pritrūko jėgų.
Taip mes priprantame prie išėjimo
Ir sutrumpinti negalime gyvenimo.
Juk išsigelbėjimui mums meilikaujama
Visus perspėja: „Laikykis...“
M.K.Čiurlionio muziejus
Vilniaus Senamiesčio Savičiaus gatvėje Nr.11, yra namas, kurį žmonės vadina M.K.Čiurlionio – dailininko ir kompozitoriaus – muziejumi, kurio vardas iki šiol apsuptas mitais ir legendomis, vardas, kuris išgarsino Lietuvą pasaulyje meno aukštumoje.
Pati muzika vaizduoja kažkokią metafizinę jėgą kūrybos pasaulyje, sugebančią kurti su žmonėmis stebuklus, o sujungus kūrybą ir muziką – originalus vaizdas kūrybos, kai garsai sutelpa su gėlėmis ir užkariauja proto visumą ir žmogaus supratingumą. Priešistoriniame nepriklausomybės laike kai kurie individai stengėsi suprasti, nors ką nors parašytą Čiurlionio, pripažinti ir surasti priimtinumą, kaip įprasta, ieškoti naudos. Tai, kas gali būti minčių ir jausmų menas, išreikšta ne visai įprastu būdu. Kai kada vesdavo iš proto, bet pasaulinės visuomenės pripažinimas nedavė ramybės.
Argi meną reikia aiškinti? Galima vaikams, bet kartais jie aštriau jaučia, nei suaugę.
Menas žadina mintis ir jausmus.
Ne visada įvyksta kuriančio žmogaus ir žiūrovo dialogas.
Bet aš manau, dailininko teisė neišpasakoti, ne aiškinti slenkančio įkvėpimo, betikslio bėgimo už savo šešėlio ar už apsuptų žmonių nuomonės, nesuprantančių nei kūrėjo, nei jo meno. Kodėl viską aiškinti? Tai meno žinovų reikalas.
Yra meno rūšių, kurios turėtų būti pristatomos paslaptingai. Nejaugi kompozitorius ar dailininkas turėtų aiškinti savo sekančius žingsnius?
Kažkas nori surasti genialumo formulę ir naudotis ja gyvenime. Genialumas, aišku, yra nušviečiantis, ir maloningas tiems, kas gyvena aistra daiktui, užvaldžiusiam jo sielą. Mes sakome „genialiai“, jeigu jaučiame harmoniją ir malonumą jos ryškumui. Plati genialumo kūryba akivaizdi Čiurlionio ir sakramentinė – tai visareikšmiška paslaptis laiške, užšifruota būsimoms kartoms ir išsiųsta tokiu būdu į kosmosą. Bet kokiu atveju, Čiurlionio muzika gydo žmogaus sielą, dvasią ir kūną. Ji išgydo, kieno ausis jautri ir atkartojanti.
M.K.Čiurlionis retenybės genijus – tai vertybė Lietuvos žemėje, jo namas, kuriame jis gyveno, nors laikinai, ir kūrė, pripildytas ypatingos auros, kuri palaiko žmogaus dvasingas jėgas, kaip bažnyčia nukreipia į ieškojimo tiesos kelią.
Tokie namai turėtų būti kuriantiems žmonėms, kuriuose troškulys sielų - pirmoje vietoje. Menas priklauso dideliam būriui žmonių, nes žmonės skirstomi į kūrėjus, stebėtojus ir naikintojus. Menas pašauktas dalintis gabumais ir vaisiais kuriančio žmogaus, t.y., kūrėjo.
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
