Asmenybės
09 02. Bronius Slavinskas Lietuvos žurnalistų sąjungoje
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys
Į Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubą žinomas televizijos ir kino dokumentininkas Bronius Slavinskas pasikviestas neatsitiktinai. Šį kartą norėta pamatyti niekam nerodytą jo prieš dešimt metų sukurtą filmą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės radiniai“.
Pilnutėlė salė žurnalistų klausėsi iš ekrano kalbančio istoriko Vytauto Griciaus, pasakojusio apie caro kariuomenės nugriautus Valdovų rūmus, kuriuose buvo daug vertingų įvairių brangenybių, senųjų mūsų kultūros paveldo eksponatų. Jie buvo ne tik grobstomi, bet daug jų išvežta į Maskvą, Rumiancevo muziejų ir dabar yra jo saugyklose.
Buvusių Valdovų rūmų teritorijoje pilies kasinėjimo darbai vyksta nuo 1987 metų: čia randama metalo dirbinių, buities įrankių, papuošalų, keramikos šukių, primenančių pagoniškuosius laikus...
Iš ekrano prabilęs archeologas Egidijus Ožalas pasakoja ir rodo originalų žaisliuką suktuką ir kitus unikalius radinius. Numizmato Eduardo Remeco rankose atgyja variniai šilingai. Buvo atvejų, anot jo, kai per dieną surasdavo apie šimtą monetų, iš viso jų surasta beveik tūkstantis. Pasakota ir apie sidabro lydinius: apie 180 lietuviškųjų ilgųjų rublių. Galima manyti, kad valdovų rūmų viduje būta Jono Kazimiero kalyklos. Spynų istoriją atskleidžia Aldona Skučienė: spynų ar jų fragmentų rasta apie 4500 ir nustebina sakydama, kad kiekvienas raktas turi vis kitokį įkirtimą.
Istorinių akimirkų autorius - Bronius Slavinskas Lietuvos žurnalistų sąjungoje. Nuotr. autoriaus
Kaipgi be apavo? Filme apie jį pasakoja istorikas Arūnas Puškorius. Pasirodo, kad viduramžiais ir vyrų, ir moterų apavas nesiskyrė.
Alvyra Mizgirienė atskleidžia koklių istoriją. Pasakoti yra apie ką, nes rasta apie 6356 koklių fragmentų.
Anot Lietuvos architekto, restauratoriaus Napoleono Kitkausko, daug Valdovų rūmų vertybių yra kitų valstybių muziejuose: kad ir Žygimanto Augusto 76 knygų biblioteka, atsidūrusi Švedijoje.
Primintina, kad Broniaus Slavinsko minčiai priklauso dokumentiniai filmai „Gervėčių godos”, „Baltarusijos lietuviai”, „Dainuojanti nežinia” (kartu su režisieriumi Vidmantu Puplauskiu), „LDK radiniai”, „Kasparas Bekešas”, „Penkiolika metų drauge“, „Valdovų rūmų atkūrimo kronika” (šešios serijos), tematiniai reportažai apie mūsų tautiečius, gyvenančius toli nuo biologinės tėvynės. Atgyja, pasak humanitarinių mokslų daktaro Napoleono Kitkausko, Pelesos, Seinų, Punsko, Karaliaučiaus, Tilžės ir daug kitų vietovių, parodyti ten gyvenančių lietuvių šiokiadieniai ir šventės, jų glaudūs, niekados nenutrūkstantys ryšiai su Lietuva, ištikimybė šlovingai, kartais dramatiškai praeičiai ir dabarčiai.
O juk kino dokumentininko Broniaus Slavinsko archyvuose dar yra nemažai filmuotos medžiagos apie LDK išlikusį kultūros paveldą, Gudijos lietuvių gyvenimą, Karaliaučiaus kraštą...
Reikia tik lėšų, kad visa tai pasiektų visuomenę: kiekvieną, kuriam brangios istorinės akimirkos...
Atgal
