2021-aisiais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės–Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema ,,Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ sausio 22 dieną, penktadienį išleido Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą. Jo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte (Totorių g. 8).

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios aukas ir nukentėjusiuosius. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) Vidmantas Janulevičius sako sutinkantis, kad apribojimus verslui reikėtų laisvinti palaipsniui ir įsiklausant į medikų rekomendacijas.

O mums, liaudžiai, nepatiko, kad sumažino skurdą Taip, panašiai, gal ne tip top, ne vienas prie vieno, kaip Rusijoje pastaruosius trisdešimt metų valdoma ir Lietuvoje

Kas gali būti stipriau už žodį. Niekas. Kartais vienintelis, laiku ištartas, žodis gali viską pakeisti. 

Europos sankcijos Putino Rusijai ir Lukašenkos Baltarusijai tapo tuo, kuo XVI amžiaus pradžioje Europoje buvo popiežiaus indulgencijos. Sielos atlaidai. Blizgantys popierėliai nuodėmėms būsimuoju laiku išpirkti. Silpnesnė atgaila ir už tris „sveikamarijas“.

Tarptautinės migracijos balansas Lietuvoje jau antrus metus iš eilės yra teigiamas (ir gerėja), tačiau labiausiai stebina tai, kad 2020 metais jis buvo teigiamas praktiškai visose savivaldybėse

Darnus vystymasis, tai vystymasis, plėtra užtikrinanti geresnę gyvenimo kokybę tiek dabartinei, tiek ir ateities kartoms. 

1991-ųjų vasaris... Neseniai buvome išleidę atkurtojo žurnalo „Karys“ pirmąjį numerį. Pasikvietė tada mane, to žurnalo redaktorių, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius. „Reikia operatyviai padaryti laikraštį rusų kalba. Paaiškinantį, kas čia Lietuvoje vyksta, kas organizavo žudynes prie Televizijos bokšto ir t.t. Jį dalinsime sovietų kariškiams. Todėl turi būti ir kreipimasis į kareivius, seržantus bei karininkus. Ar gali?“ Galėt tai galiu, bet kas operatyviai sumaketuos, gaus popieriaus, atspausdins, apmokės? „Viską organizuos ELTA‘os (Lietuvos telegramų agentūra- aut. pastaba) generalinis direktorius Rolandas Barysas. Tavo užduotis – tekstai.“

Akušerija yra mistišku būdu susijusi su politika. Tai rodo pasaulio istorija. Sakysim, tas, kas žino, kaip į valdžią atėjo Aleksandras Makedonietis, paskui pasaulio užkariautojas, tas niekaip nedrįstų nepritarti faktams

Tikriausiai mažai kam žinoma, kad 1991 metų sausį Lietuvos laisvės barikadose stovėjo ir Karaliaučiaus krašto lietuviai. Apie 1990 metus dabartinėje Kaliningrado srityje gyveno apie 30000 lietuvių, iš jų beveik 10000 buvusių politinių kalinių ir tremtinių, kuriems buvo neleista grįžti į Lietuvą, šeimos.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti?  Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti „pasyvias pajamas“, kitaip tariant, kad jau sukauptas gyventojų turtas generuotų pinigų srautus be papildomų kasdieninių pastangų.

Maisto gamintojai ir prekybininkai šalies labdaros valgykloms nuo šiol galės tiekti ir užšaldytą šviežią supakuotą mėsą. Įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais suteikiama galimybė užšaldyti besibaigiančio galiojimo šviežią supakuotą įvairių rūšių mėsą ir taip sudaryti sąlygas pratęsti labdarai ir paramai skirto maistotinkamumo vartoti terminą, siekiant didesnio tvarumo maisto tiekimo grandinėje. Šiuos teisės aktų pakeitimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo prisidėdama prie bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių siekio mažinti maisto švaistymo mastą bei atsižvelgdama į Europos Komisijos strateginio plano „Nuo ūkio iki stalo“ ir Europos žaliojo kurso tikslus.

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Europos Komisija pasiūlė Bendro Europos dangaus (angl. Single European Sky (SES)) iniciatyvos reglamento atnaujinimą, kuris yra suderintas su Europos žaliojo susitarimo sąlygomis. Juo siekiama modernizuoti Europos oro erdvės valdymą ir nustatyti tvaresnes bei veiksmingesnes skrydžių trajektorijas. Prognozuojama, kad šie pokyčiai lemtų net 10 proc. siekiantį oro transporto išmetamų teršalų kiekio sumažėjimą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad karantino sušvelninimų, sėkmingai vykdant testavimo programą greitaisiais antikūnų testais, verslas bei mokymo įstaigos galėtų tikėtis kovo mėnesį. „Man atrodo, kad mes visi matome, kas vyksta aplink Lietuvą ir šalys jau krito į antrą ir trečią karantinus ir, matyt, bendromis pastangomis turime turėti tą nuoseklų ėjimą. Jeigu nuosekliai mažės atvejų skaičius, tai galime vasaros link turėti kažkokią geresnę situaciją“, – LVŽS organizuotame susitikime teigė A. Dulkys.

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės suvokimą apie klimato kaitos reiškinį, Kauno Technologijos Universitetas (KTU) atliko apklausą, kuri parodė, jog Lietuvos gyventojai klimato kaitos reiškinį pripažįsta vieningai, tačiau susirūpinimo lygis dėl jo mūsų šalyje nėra labai aukštas. KTU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų pripažįsta žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai (87,8 proc.), tačiau pats reiškinys Lietuvoje vis dar suvokiamas daugiau kaip pasaulines, o ne vietines pasekmes turintis procesas. 43,6 proc. gyventojų susirūpinę dėl klimato kaitos poveikio žmonėms visame pasaulyje, bet tik 16,5 proc. – dėl klimato kaitos poveikio Lietuvai. Apklaustųjų atsakymai į apklausoje pateiktus klausimus leidžia teigti ir tai, jog šalies gyventojai nėra linkę imtis aktyvių veiksmų kovodami su klimato kaitos problema.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Norvegijos premjere Erna Solberg ir aptarė kovos su COVID pandemija eigą, dvišalio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo tarp Šiaurės ir Baltijos aštuoneto šalių (NB8) darbotvarkę bei perspektyvas. „Teikiame ypatingą reikšmę Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui, nes suartėjimas visose srityse – mūsų strateginis interesas. Tvirtai sutariame, kad saugumo, hibridinės ir kibernetinės grėsmės – bendros visame regione“, – sakė Vyriausybės vadovė.

2021 m. sausio 15 d. Kaune  buvo prisimintos  98-osios Klaipėdos sukilimo  bei lietuvybės mokytojo Jurgio Zauerveino (1831-1904) 190-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Laisvės paminklo  Kauno evangelikų liuteronų  Švč. Trejybės bažnyčios  klebonas Saulius Juozaitis sukalbėjo maldą  ir sugiedojo Jurgio Zauerveino „Jaunųjų lietuvninkų giesmelės“, arba „Lietuviais esame mes gimę“ giesmės vieną posmą. XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pasidalino mintimis apie Klaipėdos sukilimo  paminklus Lietuvoje.