VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
01.22. Atvira, reali, teisinga politika. Akušerija tik pas mus, Lietuvoje, siejama su politika (2)
Jonas Kaziškis
Jonas A.Patriubavičius
O mums, liaudžiai, nepatiko, kad sumažino skurdą
Taip, panašiai, gal ne tip top, ne vienas prie vieno, kaip Rusijoje pastaruosius trisdešimt metų valdoma ir Lietuvoje: centralizacija visuotinė, regionai vis žiopso į Vilnių kaip gegužiukai, laukia dotacijų, regionų subsidarumo nėra, gyvybingų taškų juose – nėra, žmonės bėga į Norvegijas ir Anglijas (kur grobia jų vaikus), nes negali dalyvauti priimant sprendimus, gamtos nesaugo, nes ja naudojasi ateiviai iš centro, pavyzdžiui, medžiokliai (tai feodalizmo liekana, vėl nušovė didelį žvėrį iš Raudonosios Knygos), bet svarbiausia - BVP per biudžetą Lietuvoje perskirstoma tokiu pačiu procentu kaip ir Rusijoje, ta prasme, mažu procentu, palyginti su kaimynėmis. Nors yra iš ko perskirstyti, meluoja, kas sako, jog BVP mažas... Ir tarp Lietuvos valdančiųjų yra, kažkodėl, daug fizikų ir chemikų (tai reiškia, kad turėtų mokėti žiūrėti faktams ir skaičiams į nasrus), deja, politinis ekonomikos supratimas kaip tų anglų, pagal Ricardo‘ą. Paskelbta, kad Lietuva yra visur globali, kur yra bent vienas lietu
ES nerūpi mūsų skurdas
Tai visiškas absurdas (kad Lietuva yra ten, kur yra lietuvis, nemokantis jai mokesčių), bet valstybės vyrai apie tai skelbia rimtu veidu (bijo ES biurokratų, savo veido nedrįsta turėti). Deja, pastarieji rinkimai parodė, kad išvarytieji Lietuviai (Lithuanians) suvokia šį absurdą ir balsuoti nėjo.
Mums, LA, nesiseka nustatyti, koks Lietuvos BVP ir kokiu procentu perskirstomas per biudžetą. Iš turimo Finansų ministerijos dokumento, įtartinai ilgo, „Biudžeto projektas 2020“ mums neaišku, ar tie 45 mlrd. eurų yra visas BVP, ar kartu su savivaldybių BVP. Tarptautinių šaltinių duomenys kitokie. Čia, šiuose tekstuose, mes naudojamės The Almanac of Facts and Book, kuriame Lietuvos BVP, kaip ir kitų šalių, perskaičiuotas pagal PPP (Purchasing Power Parity) ir sudaro 94 mlrd JAV dolerių. Matyt, naudojamasi JT, Pasaulio Banko, Tarptautinio Valiutos fondo metodika ir duomenimis. Šį žinyną leidžia The New York Times milijoniniais tiražais. Tai įsivaizduokime, ką mąsto verslininkas iš Taivano (geras pasirinkimas, kad ne Kinijos) nustebęs, kad perskirstymas mizernas, kad biudžetas kaip Šagrenės oda.
Žmonės bėga į Norvegijas ir Anglijas
Kai verslininkas pritrenktas suvokia, kad Lietuva neinvestuoja į savo žmones, švietimą, sveikatą, o skolinasi ir skolintais pinigais remia pasiturinčiuosius, o ne vidurinė klasę (mokytojus, daktarus, policininkus, teatralus, balerinas, mokslininkus, paštininkus), tokiu pačiu būdu, ir taip pat reguliariai, švaisto ES paramą visokiems nereikalingiems projektams (o ne renovacijai ir asbesto stogams pakeisti), - kai taivanietis šitai suvokia, tai jam praeina noras investuoti čia, Lietuvoje, kur dominuoja laisvė tik oligarchams, ir jis dairosi į Airiją ar Estiją. Čia yra dar vienas aspektas: jeigu Lietuvos ateitis priklauso nuo investuotojo, pašalinio žmogaus kaprizo eiti ar neiti, kaip tame pačiame LA numeryje rašė ministrė, tai kyla klausimas, ką Lietuvoje veikia valdžia, gal jos visai nėra, gal gali visai nebūti ir būtų taip pat blogai arba taip pat gerai, kaip yra dabar?
Šiuo metu į valdžią vėl atėjo žmonės, dėl kurių praeities veiklos Lietuva atsidūrė tokioje apgailėtinoje padėtyje, kai tautai gresia sunykimas ir asimiliacija: turime pasirinkti, į ką persiformatuoti: anglą, vokietį, prancūzą ar rusą. Tai jie, ne rusai, mūsų valdantieji (tie patys visus dešimtmečius, jau ir vaikai atvesti į Seimą, šeimyninė ranga), kai buvo valdžioje, nedarė vakarietiškų reformų. Sakysim, ponas V.Kubilius vieną kartą išsitarė, kad žmogus, lietuvis, turi susikurti savo atetį sunkiu darbu. Dabar jis Europos parlamente. Reikia abejoti, ar žmogus, augęs sovietinės nomenklatūros žymūno ir aktyvisto šeimoje, gali turėti supratimą, kas sunku ir kas lengva. Gal, jeigu tikrai būtų tikras fizikas, o ne laborantas, kaip to meto opozicija jį niekindama vadino.
Kai aną kadenciją į valdžią atėjo valstiečiai, prasidėjo neregėta jų demonizacija, dėl to, matyt, buvo susitarta, kad kels nerimo vėjus, o laivas, apsimetęs durniumi, plauks ta pačia kryptimi kaip visada – ne į Vakarus.
Žodis “valstiečiai“ neo-liberalams sukelia alergiją, kaip Ivano Pavlovo, tyrusio pasąmonės signalus, šuniukams. Iš tikrųjų ta reakcija tai tik kodas, tik apsimetimas, nes “valstiečiai“, istorine šaknimi susiję su kolchozų nomenklatūra, vykdė tą pačią politiką kaip ir Kubilius, kad turtingieji būtų dar turtingesni. Kaip jau kartą sakėme, jų politika buvo paliatyvinė, jokių vakarietiškų reformų, jokio BVP perskirstymo. (Naujoji Ministrė Pirmininkė ir dabar sako: mokesčių nedidinsime. Kaip galima didinti, jeigu normalūs mokesčiai neįvesti - kaip, sakysime, Estijoje.) Grįžtant atgal, anoje kadencijoje, “valstiečiai“ sakė, kad biudžetą didins, traukdami pinigus iš šešėlio. Deja, ir jie tam šešėliui ištikimai tarnavo.
Tačiau savaip, valstietiškai. Ir feodalinio socializmo kolchozų laikais ten, kur pirmininkas nebuvo komunistas fundamentalistas, dar kitaip bolševikas, žmonėms buvo geriau. Matyt, „valstiečiai“ savo politikoje vadovavosi tais žmoniškumo likučiais, kuriais maitinasi, kaip sakė Spengler, merdinti civilizacija. Ir pirmą kartą, prie Karbauskio-Skvernelio režimo buvo sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis.
Valstiečiai, kaip socialinė grupė, (nepainioti su partija, partijos pavadinime šis žodis tik kodas, mobilizacinis) ne kartą gelbėjo lietuvybę, atrodė, iš tokių aklų aklaviečių, iš kurių nematyti jokios išeities šviesos. Šią teritoriją valdžiusieji įvairias laikais, elitas, pridaręs nusikaltimų žmoniškumui, ne kartą atsisakė savo tapatybės, savo kalbos, istorijos, papročių ir mitų. Po Liublino unijos, kurią dabar istorijos instrumentarijai (istoriją naudoja kaip instrumentą savo dabartiniams kėslams įgyvendinti) kelia ant šakių kaip garbę, turtingieji, aristokratai, t.y. dvarponiai, pardavė savo tapatybę už šlėchtų privilegijas, perėmė lenkų papročius ir kalbą (kaip dabar anglų). Paskui turtingieji padlaižiavo carams, buvo carų pasubinokai, kaip sakytų Ignas Končius. Po Antrojo pasaulinio karo valdantieji savo lojalumą lietuvybei pardavė už partinį bilietą, buvo Kremliaus pasubinokai. Visais šiais juodais metais Lietuvių kalbą gelbėjo valstietės motinos.
Feodalizme valstiečiai buvo atskirti nuo visuomenės, beveik vergai, tai buvo jų getas, ir jame puoselėjo savo kultūrą. Kaip sakė A. Maceina, cituodamas Šopenchauerį ar Špengler (Spengler), agrarinė kultūra yra paskutinis kultūros laipsnis, paskui seka civilizacija, t.y, kultūros mirtis. Dabar toks laikas, civilizacijos, kai visi svertai atiduoti tarptautiniam kapitalui ir jis veikia be jokių taisyklių, be jokių skrupulų. Pavadino globalizacija. Ir jau matome, kaip globalizacija sukėlė virusą, matyt, ne paskutinį. Žmonija turi pakeisti savo elgesį, pelnas ir tik pelnas negali būti jos trajektorija, nes veda į katastrofą, o iki jos triumfo atgal žmonės turi kentėti kančias. Jeigu to nori, jeigu nesusivoks, kad reikia keisti elgesį, t.y. grįžti prie kultūros, visų pirma neskriausti gamtos.
Atvirai kalbant, mus pritrenkė, kad Karoliniškės balsavo prieš S.Skvernelį, t.y. tikrai prieš savo interesus. Jis tikrai kai ką darė ir padarė. Sakysim, daugiau kaip ketvirtį šimtmečio, pavasariais, LRT apsiputojusi kelias savaites rodydavo Rusnės potvynius ir tam suteikdama metaforos prasmę: „Štai jums ir laisvė, Vot vam i Landsbergis“. LRT tai buvo tik proga paleisti savo kodą, vis gąsdinti, kad Rusnę užsems. Nes potvynis, kai būdavo, vietiniams buvo tik romantiška pramoga: ŽUVYS LIPO Į MEDŽIUS. Ši vyriausybė, Skvernelio, davė pinigų ir Rusnės estakada buvo pastatyta, tiesa, buvo pastangų, per LRT, sumenkinti Vyriausybę, kad nenumatė, jog reikia sutvirtinti sankasas. Karbauskis - Skvernelis išsprendė SodRos problemas. Pagaliau indeksuoja pensijas pagal įstatymą, o ne pagal biurokrato kaprizą. Remontavo teatrus, visus vienu metu, tai tokie valstietiški mastai. Neo-Liberalai visaip tyčiojosi iš Naisų, bet jeigu taip būtų visoje Lietuvoje, būtų daug mažiau atskirties. Kinai sako, jeigu kiekvienas kinas išsišluos savo kiemą, visas Beidžingas bus švarus. Tai kodėl užkliuvo tas Karbauskio kiemas? Kodėl neužkliūva, kad per primityvias schemas, draugams paskelbus dirbtinį bankrotą, stadionų statybai skirti pinigai buvo perpumpuoti oligarchams? Ir nacionalinis stadionas iki šiol ni-ni, o Naisuose, sako, yra.
Atgal
