Mokslo bendruomenė šios pandemijos metu pademonstravo supergalias: sukurti vakcinai nuo koronaviruso prireikė vos dešimties mėnesių, kai paprastai vakcina kuriama maždaug dešimt metų. Prie to prisidėjo ir Europos Komisija, į vakcinų kūrimą iš anksto investavusi 2,9 mlrd. eurų. Jau nekalbant apie milijardus, kuriuos Europa kasmet investuoja į mokslinių tyrimų ekosistemą. Europos Komisija nuo pat pradžių dėjo pastangas, kad visos valstybės narės, nesvarbu, mažos ar didelės, turėtų vienodas galimybes gauti vakcinų. Europa turi būti vieninga: neturėtų būti taip, kad vienos šalys apsirūpina vakcina, o kitos ištisus mėnesius lieka be nieko. Taip ir nebus!

Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji – pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. 

Ajerai (balinis ajeras, acorus calamus) – tai ypatingai kvapnūs augalai, augantys viena koja įsibridę į vandenį. 

Į Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC, sutrumpintai – Genocido centro) rūmus prie Lukiškių aikštės užeiti manęs niekada netraukė. 

Tai kam toks valdymas, toks modelis reikalingas (jeigu kolektyvinis sodas valdomas kaip kolchozas), kuriame absoliučią valdžią turi valdžią, beje, teisėtai, pagal taisykles,  užgrobusi grupė?

Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius teigia, kad Astravo atominės elektrinės (AE) elektra neturi patekti į Lietuvos energetikos sistemą. J. Urbanavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu svarbu rasti bendrą Baltijos valstybių politinį sutarimą ir užkardyti prekybą baltarusiška elektros energija.  „Nesaugioje Baltarusijos branduolinėje jėgainėje pagaminta elektra į Baltijos šalių rinką neturi patekti, kartu su kitomis šalimis privalome rasti bendrą politinį sutarimą“, – teigia parlamentaras J. Urbanavičius.

Vyriausybei nuo pirmadienio atlaisvinus kai kurias karantino sąlygas, premjerė Ingrida Šimonytė prašo žmonių vis tiek susilaikyti nuo nebūtinų paslaugų, apsilankymų prekybos vietose, kontaktų. „Turiu prašymą klientams, kurie planuotų aplankyti paslaugų teikėjus ar prekybos vietas, vis dėl to labai prašyčiau įvertinti būtinybę pasinaudoti konkrečiomis paslaugomis nuo kitos savaitės, ar kažkur nuvykti jau kitą savaitę, kadangi rekomendacijos vengti nebūtinų kontaktų išlieka“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Kad ateityje nepasikartotų legalių, tačiau neteisėtomis pripažintų statybų saugomose teritorijose precedentai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas imasi iniciatyvos išsklaidyti dėl to kylančių konfliktų „pilkąją zoną" ir išieškoti žalą iš atsakingų tarnautojų. Į artimiausius planus įtraukdamas siūlymus, kaip tobulinti teisės aktus, ministras reaguoja į pirmadienį prasidėjusius viešojo maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos griovimo darbus Nidoje. Nugriauti dalį šio objekto įpareigoja teismų sprendimai, panaikinę prieš 15 metų Klaipėdos apskrities administracijos išduotus statybos leidimus.

Neseniai pasirodė informacija, kad „net 17“ istorikų nepatenkinti Genocido centro vadovybės, asmeniškai gen. Direktoriaus prof. Ado Jakubausko

 Šis provokuojantis klausimas ne vienam mąsliam skaitytojui gali sukelti ne tik nuostabą, bet ir visiškai pagrįstą pasipiktinimą.  Kam čia galėjo kilti mintis dėl pasaulinio garso poeto

Vasario 5 d. I. Šimonytė, susitikusi su žiniasklaidos atstovais paminėjimo, kad teks testuotis ir vakcinuotis. Nušvietus kaip tai bus daroma Lietuvoje, pasidarė baisu, todėl nei testuotis, nei vakcinuotis tikrai neisiu. Tačiau jei tektų tirtis, o kai prieis eilė skiepytis, tuomet nuomonė į būtinus veiksmus bus kitokia. Visa minėta baimė kyla dėl to, kad ministrė pirmininkė nenutuokia kaip svarbu taisyklingai kalbėti ir puoselėti gimtąją kalbą.

Siekiant sumažinti naujų koronaviruso mutacijų plitimo riziką, nuo pirmadienio, vasario 8 d., stiprinama visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra patekimo į šalį vietose – oro uostuose ir jūrų uoste. Tai nustatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu. Pagal šį sprendimą atvykimo vietose įrengtuose kontrolės punktuose bus tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nustatytos anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas.

Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 116 tūkst. pranešimų užsienio žiniasklaidoje, kuriuose buvo minima Lietuva. Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta analizė rodo, kad daugiausia prie šalies matomumo 2020 m. prisidėjo išskirtinės iniciatyvos („Laisvės kelias“, Baltijos šalių „kelionių burbulas“, Vilnius – kavinė po atviru dangumi), taip pat veiksmai, susiję su Lietuvos parama Baltarusijos visuomenei ir šalies institucijų nuosekli komunikacija investicijų pritraukimo ir turizmo srityse.

Nauji statomi biurų pastatai Vilniuje niekuo neprastesni, o dažnai ir lenkia analogus Vakarų Europos ar Amerikos miestuose. Kaip ir naujų statomų butų ar namų išplanavimas, statybinės medžiagos, apšiltinimas taip pat nedaug atsilieka nuo Vokietijos ar Skandinavijos, bet štai viešoji infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, kiemai – dauguma yra apgailėtini ir konkuruoja su blogiausiais Rusijos ar Ukrainos pavyzdžiais. Pagrindinė to priežastis yra maži savivaldybių biudžetai, iš kurių finansuoti ir palaikyti kokybišką viešąją infrastruktūrą praktiškai neįmanoma.

Gyvename laisvės, demokratijos sąlygomis, kurios esant pandemijai šiek tiek suvaržytos, bet, nepaisant to, vyksta politinių, ekonominių ir kitų mūsų „dorinį“ gyvenimą reguliuojančių įstatymų, sprendimų priėmimai. O žiniasklaida mus nuolat maitina praeities, dabarties žiniomis, ateities perspektyvomis. Taigi džiaugiamės, liūdime, vieni kitus koneveikiame, o kai kurie kitataučiai lenkai, žydai net sakosi, jog yra ignoruojami, nors kai kuriais atvejais turi geresnes sąlygas negu lietuviai ar jų tautiečiai, gyvenantys kitose šalyse. 

Kalbėdami apie COVID-19 įtaką šalies ekonomikai, dažnu atveju kalbame ir apie augantį nedarbą. Jis, naujausiais duomenimis, siekia 16,1 proc. Paradoksalu, bet tuo pat metu Lietuvoje turime apie 16 tūkst. laisvų darbo vietų. Kaip parodė naujausia Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa, daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių 2020-aisiais trūko darbuotojų.

Būsimasis vyskupas gimė 1801 m. vasario 16 dieną pagal seną Julijono kalendorių. 

Šią savaitę Švedijoje paskelbtoje garsių tarptautinių ekspertų grupės parengtoje tyrimo ataskaitoje pirmą kartą išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti alkoholio ir COVID-19 krizės sąveikos aspektai, turintys įtaką asmeniui, visuomenei ir politikai. Analizė atskleidė, kad alkoholio vartojimas skirtingais būdais veikia COVID-19 pandemiją. COVID-19 pandemijos sukelta krizė dar labiau išryškino alkoholio keliamą sveikatos, ekonominę ir socialinę naštą visuomenei. Alkoholio keliama žala papildomai apkrauna sveikatos priežiūros sistemą ir reikalauja nemažai resursų, kas apsunkina kovą su pandemija. Tuo tarpu alkoholio pramonė išnaudoja dabartinę visuomenės sveikatos krizę, be to, daugelis pasaulio vyriausybių nesugebėjo apsaugoti savo žmonių pasinaudojant mokslo įrodymais pagrįstais alkoholio kontrolės politikos sprendimais.

Žmonės sako: savi marškiniai arčiau kūno. Šis posakis vartojamas ir teigiama, ir neigiama prasme. Antai, vieni pateisina, kad Šilalės rajono ligoninėje penki vilniečiai be eilės buvo paskiepyti medikams skirta vakcina, kiti savivaldybę ir ligoninę vadina korupcijos židiniu. Vieniems atrodo, kad represijos Baltarusijoje ir Rusijoje svarbiau už mūsų provincijos problemas, kiti gi sako, kad pirmiausiai reikia apsikuopti savo kieme. Iš tiesų tas posakis galioja ir koronaviruso atžvilgiu.

Pagyrimai veidmainystei besidairant į užsienius Ir apskritai S. Skvernelis-R.Karbauskis pakėlė kortelę. Sakysim, pakuteno alkoholizmo problemą. Jungtinės Tautos alkoholį pasmerkė kaip narkotiką, kuris sukelia septynis vėžius