VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
02.03. Atvira, reali, teisinga politika Akušerija tik pas mus, Lietuvoje, siejama su politika (3)
Jonas Kaziškis
Jonas A.Patriubavičius
Pagyrimai veidmainystei besidairant į užsienius
Ir apskritai S. Skvernelis-R.Karbauskis pakėlė kortelę. Sakysim, pakuteno alkoholizmo problemą. Jungtinės Tautos alkoholį pasmerkė kaip narkotiką, kuris sukelia septynis vėžius, o mūsų krikščionys ir tėvynės patriotai sakė, kad tai blogai, tai trukdo verslui. Bet Švedijoje tai netrukdo. Skverneliui ir Karbauskiui galima priekaištauti, kad neįvykdė savo pažado pardavinėti alkoholį atskirose neišvaizdžiose parduotuvėse, kaip Švedijoje (panašios į tualetus). A Veryga, matyt, norėjo sekti švedų reformatoriaus Ivano Bratto, kuris išblaivė švedų tautą, pėdomis, bet teišėjo sekti tik pėdsakais, jis išsigando ir davė fūgą, kai LRT ir kita geltonoji spauda jį ėmė persekioti kaip žvėrį, LRT net siūlė revolverį nusišauti. A. Verygos galima nemėgti, bet jis nieko nepadarė, kad reikėtų nekęsti, nebent, jeigu paaiškėtų, kad kilęs iš senos rusų kunigaikščių Verygų giminės, tada galima šiek tiek ir nekęsti. Bet už ką nekęsti S.Skvernelio, juk jis žmogus iš liaudies? Juokingas buvo priekaištas, kad nemoka angliškai. Tai gerai, kad nemoka, gali turėti du anglų vertėjus ir bus daugiau darbo vietų. Mes su Jonu nebūtume bedarbiai.
Ir dabar eidama gatve į valdžią Naujoji Ministrė Pirmininkė metė banalią repliką dėl to asfaltuoto keliuko. Tas „argumentas“ prieš Ministrą pirmininką buvo visaip ir visur pateikiamas, kaip kadaise prof. Landsbergio tvartelis (girdi, Landsbergis blogas, kad neatiduoda kažkokiai bobai savo tvartelio). Visiškai ta pati, neišmani juodoji technologija. (Manau, kad dėl to tvartelio argumento ypač perteklinio vartojimo su kuo reikia buvo susitarta, tai profesorius žinojo, todėl rimtai nesusirgo, gal tik blogai jautėsi taip erzinamas).
Lietuva neinvestuoja į savo žmones ir švietimą
Kai kuriems žmonėms reikia labai mažai juodų dažų velniui piešti. Ir vis pasirodo velnias padorių namų lange. Šiuo atveju, dėl to keliuko ir to asfalto diegimo į žmonių sąmonę ir pasąmonę, kaip tiems Ivano Pavlovo eksperimentiniams šuneliams, tokiu išmėgintu būdu kaip ant prof. Landsbergio vemiant iš esmės tais pačiais vėmalais (koks skirtumas tvartelis ar keliukas) išėjo visiškas konfūzas, nes buvo paskelbta, jog Ministras pirmininkas susirgo rimta liga. Bet beo-liberalų, krikščionių, patriotų tai nesustabdė, netransformavo į tikrus, gailestingus krikščionis. Košmaras. Kaip tokioj visuomenėje gyventi, kai aukščiausieji asmenys tokie žemi, žemesni negu pažemės, kai, taip, matyt, susitarę, jog tai vadinsis jų politinės platformos kritika, vemia vieni ant kitų.
Užsiima politika, tiksliau jos imitacija (anglai turi labai tikslų žodį, bet jis iš akušerinio žodyno, tai praleisime), vaikščiodami gatve, o juk dirbant rimtai reikėtų skelbti politinius pareiškimus, nebūtina eiti gatve, nebūtina net būti ten, kur sutarta, kad bus kamera ir mikrofonas, tai turi daryti spaudos ar kitas atstovas. Jeigu bus taip, kaip aprašyta šitame šalutiniame sakinyje, tai atrodytų, jog dirba, gal net valstybę stato, nors jų ir nematyti. Mūsų išrinktieji nedaro politinių pareiškimų, nes juos atsimintų ilgiau, juos reikėtų įgyvendinti, būtų galima patikrinti, ar įgyvendinta. Be to, tai atitiktų Vakarų demokratijos standartus. Rusiški kai kam palengvina būtį, ir ypač, buitį.
Užsienio bankai nemoka mokesčių
Deja, dabar atėjusieji į valdžią nieko neįsipareigoję, eidami koridoriumi numeta kokį žodį, atseit ir taip jis taps kūnu. Paskui nieko nedaro, arba daro skandalus arba apipjaustymus, riejasi, susitarę prie kavos, kad riesis, o žmonės vis juos renka ir renka, nes juodieji polittechnologai gerai dirba: vis buria ir buria, kaip senovės romėnai iš jaučio kepenų. Ne politikai pas mus geriausi, o politikų konsultantai, kurie pasiskaitė JAV pradinės mokyklos juodųjų technologijų vadovėlius. Ir LA tas technologijas buvo aprašęs, bet tai žmonių elgesio nepakeitė.
Galima ponui S.Skverneliui prikišti, kad neperkėlė Žemės ūkio ministerijos į Kauną, išsigando Vilniaus biurokratų, kuriems grėsė netekti etatų. Tai tikrai būtų politinis pareiškimas, kad Lietuva atsisako Rusijos primestos absoliučios centralizacijos politikos, kai visi pinigai, visos galios, plaukia į vieną centrą ir iš jo išplaukia sprendimų pavidalu. Be to, Kauną vistiek teks rengti laikinosios sostinės vaidmeniui, jeigu bus imamasi rimtų priemonių prieš galimą atominę katastrofą. Jeigu tik šnekės, kokia Rusija bjauri, kad pastatė monstrą, priemonių nesiims, tai Rusijai labai patiks. Ji to ir siekė.
Rusijai labai patinka, kai mūsų politinė klasė užsiima akušerija, rimtų darbų nedirba. Kuriasi situacija, kaip anoje, A.Smetonos, Lietuvoje, kai Rusija savo agresiją teisino, kad eina išvaduoti žmonių nuo išnaudojimo ir skurdo, kad žmonės prašo globos. Bet net jeigu A.Smetonos valdžia būtų viską dariusi, kaip čia mes mokome, rusai vis tiek mus būtų užėmę, nes tarptautinė teisė, tuo metu, prieš karą buvo ne nuotaka, o guminė lėlė.
Mums reikia tikro banko
Didžiausia Lietuvos bėda, kad pas mus užsienio bankai veikia kaip parduotuvės, pardavinėja tik paslaugas, savo misijos remti verslą ir žmones nevykdo. Demokratija ir laisvė neatskiriama nuo nuosavybės (turto, už kurį mokami mokesčiai). Kas neturi nieko, nėra laisvas. Bankų misija padaryti taip, kad visi turėtų nuosavybę.
Lietuvoje tokių bankų nėra. Nėra ipotekos/hipotekos banko, kuris teiktų paskolas būstui pasistatyti. Vakaruose tai vadinama mortgagę (angl. morgidž) paskola. Sakysim, Amerikoje, JAV ta paskola tokia, kad ir emigrantas, atvažiavęs legaliai ar nelegaliai, gali gauti paskolą, jeigu neturi kur gyventi. Toks lizingas (angl. leasing) per mėnesį kainuoja 16 proc. jo pajamų. Tas mechanizmas veikia kaip mobiliųjų telefonų pardavimo kontoros, kurios visus, net ir vaikus, aprūpino mobiliaisiais žaisliukais. Ir štai amerikietis, ne tik jis, bet ir kinas komunistinėje Kinijoje tokiu būdu, kaip sakyta, įsigijęs mobilųjį telefoną, gali juo paskambinti iš metro stotyje esančio tualeto ir gauti paskolą. (Kodėl patogu tai daryti skambinant iš tokios nešvarios vietos, paaiškinsime, kai aiškinsimės visokio sekso rūšių įvairovės patogumus, bet tai kitą kartą, nenorime nuklysti į šalį, kaip sakė Šekspyras, į lankas.)
Lengvatinio paskolų banko pas mus nėra, nes tuo nesirūpina Lietuvos centrinis bankas, tuos jis nesirūpina, nes labai gerai apsirūpinęs gyvena iš Lietuvos užstato auksu, kuris padėtas Londono banke, palūkanų. Anglų laikraštis „The Economist“, rašydamas apie mūsų banko pirmininką gerbiamą Vitą Vasiliauską, panaudojo retą angliška būdvardį lugubrious (tariama: lūgūbries, reiškia amžinai liūdnas). The „Economist“, nors dedasi didžiausiu finansų ir ekonomikos ekspertu, meluoja arba dar kartą, kai rašo apie Baltijos šalis, pramovė: tikrai mūsų banko pirmininkui nėra ko liūdėti, jis gyvena gerai, jį visi gerbia, nes atrodo geriausias iš visų buvusiųjų. Bet mums, Lietuvos piliečiams, tas mūsų centrinis bankas – nei šilta, nei šalta, nei mėsa, nei žuvis. Jeigu bankas neturi QE (angl. quantative easing) teisės, jeigu neturi galių nustatyti palūkanas, jeigu nesukontroliuoja pinigų plovimo srutų (sic: ne srautų, o srutų), jeigu leido, kad Snoras ir Ūkio bankas būtų uždarytas, nes taip liepė ES, o nuostolius patyrė Lietuvos gyventojai, tai kam toks bankas reikalingas. Kodėl eigulių etatai visoje Lietuvoje panaikinti, kad centras turėtų jų algas naujoms biurokratų ordoms, o bankininkų neapriboja, jie nepriklausomi ir neliečiami, valstybė valstybėje. Susidaro įspūdis, kad Lietuva ir taip gyventų taip gerai kaip dabar arba taip blogai kaip dabar, jeigu pas mus centrinio banko visai nebūtų, o tos palūkanos už auksą Londono Sityje būtų skirto mokytojų algoms.
Atgal
