VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

02.09. KUR GIMĖ KRISTIJONAS DONELAITIS ?

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

Šis provokuojantis klausimas ne vienam mąsliam skaitytojui gali sukelti ne tik nuostabą, bet ir visiškai pagrįstą pasipiktinimą.  Kam čia galėjo kilti mintis dėl pasaulinio garso poeto, mūsų tautos pasididžiavimo biografijos fakto, kuris niekada niekam nekėlė abejonių ? Ne, šią abejonę sukėlė ne replikos autorius, beje filologas lituanistas, o tie, kurie jau šimtmečius naudoja melą kaip ginklą prieš neatsparius savo priešininkus. Prisiminkime tik keletą faktų - kada iškilūs mūsų kaimynų istorikai pripažino niekingus Molotovo-Ribentropo pakto protokolus ? Kada buvo pripažinta, kad Katynėje lenkų karo belaisvius sušaudė ne vokiečiai ? Ar iki galo pripažinta, kad Josifas Stalinas kaltas dėl milijonų nekaltų aukų gyvybių ? O kaip su gana nesenais įvykiais -Karibų krizė, vos nesukėlusi Trečiojo pasaulinio karo ? Lyg šiandien man prieš akis "Izvestijų" numeris, kur teigiama - jokių SSRS raketų Kuboje nėra. O jau kitą dieną, tos pačios "Izvestijos" skelbia: "TASS as įgaliotas pareikšti ... " Ką jis įgaliotas pareikšti ? Kad sovietinės raketos (kurių dar vakar ten esą nebuvo) išgabenamos iš Kubos. Chruščiovas melavo net neraudonuodamas. Ir šimtus kartų vėliau girdėjome tą patį melą. Įžūlų, begėdišką, nuolat taikantį į jautriausias vietas. Taip buvo Sąjūdžio laikais, taip yra ir dabar, kai prisimenama pokario rezistencija, kolchozai, tremtys, sušaudymai... Iš "vyresniojo brolio" mokosi ir mūsų vietinio kirpimo "ideologai". Jiems tai labai lengva daryti, nes jau gyvename iš tiesų laisvės sąlygomis.Tad galima nieko nebijant šmeižti, kraipyti faktus, skelbti melą.  Tačiau grįžkime prie Kristijono Donelaičio.Net pusiau beraštis rusų tautybės asmuo negalėtų suklysti dėl poeto gimtosios vietos. Tūkstančius kartų tai įrašyta daugybėje mokslo ir populiarių darbų. Jubiliejiniais poeto metais, kai juos pažymėjo visas pasaulis, tai buvo kartojama radijo, televizijų laidose, rašoma periodikoje. Tai kaip , pasak sovietų propagandistų, jų informacinės literatūros pasididžiavime "Bolšaja sovetskaja enciklopedija" (Didžioji sovietinė enciklopedija") galėjo atsirasti toks šlykštus melas ? Minima enciklopedija yra jau trečias leidimas. Po Stalino kulto bent kosmetinio pakrapštymo, regis, turėta pasimokyti sakyti tiesą, nesivadovaujant ideologinėmis klišėmis. Deja, ir trečiasis enciklopedijos leidimas neišvengė bolševikinės cenzūros. Jo aštuntajame tome, kur pateko ir straipsnis apie K.Donelaitį, rašoma, jog poetas gimė Lazdynėliuose. Taip, teisingai. Lazdynėliai - K.Donelaičio gimtinė. Bet tai, ką rašo sovietinės enciklopedijos redaktoriai tiesiog stulbina. Jie paaiškina, kur tie Lazdynėliai : "nyne Radvilišskij r-n." Tai reiškia, jog dabar tai yra Radviliškio rajonas. Jokios Karaliaučiaus srities, jokios Prūsų Lietuvos nėra. Ir kaipgi tai pripažinsi, jeigu "Kaliningradskaja oblast - iskonno russkije zemli" ? Yra ir dar viena siaubinga šios "publikacijos" detalė.Po straipsniu pasirašo akademikas K.P.Korsakas. Kas po to išdrįstų abejoti faktu, kad K.Donelaitis gimė ne Karaliaučiaus krašte? Pats akademikas juodu ant balto tai patvirtina savo autoritetu autoretetingiausiame sovietinės informacijos leidinyje. Tikrumo įspūdį sudaro ir tai, kad mirties vieta nurodyta teisingai : "Tolmingnemen, nyne Čistyje Prudy, Kaliningradskoj obl." Taigi poetas gimė Lietuvoje, paskui nežinia kaip atsibastė į Rusiją, ten ir pasimirė. Kaipgi vietiniams kolonistams rusams nepretenduoti į lietuvių atstatytą Tolminkiemio bažnyčią, kur ilsisi poeto palaikai, kad ją paverstų cerkve ir naudotųsi savo tikėjimo reikmėms ? Juk caro laikais šimtai Lietuvos bažnyčių buvo paverstos cerkvėmis. Pažaislyje palaidotas net rusų caro himno autorius. Ir ten buvo cerkvė. O štai Kėdainių šv. Juozapo bažnyčia sovietmečiu buvo išniekinta ir paversta cerkve,nes dviejų bažnyčių Kėdainiams buvo per daug. Taigi liko tik viena. Kaip ir cerkvė, kurios teisių niekas niekada nevaržė.( Beje,  "švento vandenėlio" pardavėjas Uspaskichas šios cerkvės remontui skyrė gražią sumelę). Bet vėl grįžkime prie mūsų temos. Nejaugi kultūrininkas Kostas Korsakas buvo toks išdavikas, kad leido apdergti net švenčiausią K.Donelaičio atminimą ? Nieko panašaus. Jo vardu pasinaudojo, kaip buvo naudojamasi ir visais kitais atvejais-"po prosbe trudiaščichsia". Aš paskambinau akademikui ir tiesiai paklausiau - kodėl enciklopedijoje skelbiamas melas ? Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo jo reakcija. Nusigandau, kad neištiktų širdies priepuolis. Tai ne jis pateikė tokį "faktą". Tai patys enciklopedijos leidėjai iškraipė jo straipsnį ir net nederinę paskelbė jo vardu. Solidaus amžiaus žmogus jautėsi įžeistas ir pažemintas. Visos jo pastangos atitaisyti klaidą buvo tiesiog išjuoktos. O ar apskritai Sovietų Sąjungoje egzistavo teisybė?

   Šiandien, kai visais įmanomais informacijos kanalais plūsta melas, demagogija, kai Vakarai atlėpausiškai svarsto , kas čia teisus, ko čia klausyti, į atmintį grįžta tik viena Otto fon Bismarko mintis: nė viena sutartis su rusais neverta net popieriaus, ant kurio ji pasirašyta. Kas jau kas, o  Lietuva puikiai žino visų tokių sutarčių kainą.

 

Atgal