Pastaruoju metu apie pasaulio geopolitikoje vykstančius tektoninius poslinkius ima kalbėti vis daugiau politikos apžvalgininkų. 

Lietuvoje migrantų skaičiams ir toliau nuosekliai augant, politikai taip pat aktyviai diskutuoja, kokių veiksmų reikėtų imtis ir ką būtų galima padaryti užsienio politikoje siekiant išspręsti šią situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nepalaikąs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo dėl iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų sukeltos krizės skelbti nepaprastąją padėtį.

Pačių ištaškytus valstybės milijonus konservatoriai su liberalais tikisi surinkti išplėšdami juos iš žmonių A. Kubiliaus grasinimai, kad teks susiveržti diržus – pildosi. Tik juos veršis ne kas kitas ir juo labiau ne valdžia, o paprasti ir taip vos galą su galu suduriantys žmonės. Valdžios moterys ir vyrai bei jų aplinka toliau mėgausis valstybės resursais. Taigi, besirūpindama neliečiamųjų kastos geru gyvenimu, kuris daliai jų aplinkos žmonių tiesiogiai susijęs su augančiomis dujų, elektros kainomis, taip pat užsiplanavusi pašvaistyti lėšas per valstybinį sektorių, valdžia sugalvojo, kaip surinks kosminiu greičiu tuštinamą valstybės biudžetą – pradės nuo naujų mokesčių automobilių savininkams bei pasirūpino dar per 300 kitų rinkliavų.

Man kartais atrodo, kad net jeigu šiai Vyriausybei būtų duota tokia paprasta užduotis, kaip įkalti vinį arba įsukti lemputę, ji tam išleistų milijonus eurų, dar paprašytų Europos Sąjungos  paramos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pradėjo vienos dienos vizitą Lenkijoje.

Seimo pavasario sesija baigta, bet „pokyčiais po pokyčių“ ir vėl grasinama.

Šiandien, iepos 2 d., Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen atvyksta į Lietuvą pristatyti Europos Komisijos nuomonės dėl Lietuvos pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Vizito metu EK Pirmininkė Ursula von der Leyen susitiks su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte.  Europos Komisijos Pirmininkė kartu su Respublikos Prezidentu ir Ministre Pirmininke lankysis Vilniaus transformatorių pastotėje. Joje kitąmet bus įrengtas vienas iš keturių elektros energijos kaupimo įrenginių, padidinsiančių Lietuvos elektros energijos sistemos patikimumą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Tai projektų, kurie didžiąja dalimi bus finansuojami Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis, pavyzdys. Šis projektas taip pat labai svarbus, siekiant Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad raketų sistemų judėjimo Baltarusijoje nevertina kaip išskirtinio. Taip jis reagavo į ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad prie Baltarusijos sienos su Lietuva pastebėtas šalies karinių dalinių su priešlėktuvinėmis raketomis S-300 judėjimas. Pasak ministro, šie daliniai juda pakankamai toli nuo Lietuvos sienos, o jų suaktyvėjimas gali būti susijęs su Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį planuojamomis pratybomis „Zapad“.

Besibaigianti pavasario sesija daugiausia buvo susijusi su pandemijos situacijos valdymu, o daugiau politinių diskusijų dėl Vyriausybės prioritetų reikia tikėtis rudenį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Eilinė darbinė sesija. Manau, kad svarbiausi projektai buvo tie, kurie buvo susiję su sinchronizacijos projektais, ką siūlė Vyriausybė, ir taip pat tai, kas buvo susiję su pandemijos situacija, įskaitant biudžetą ir visus kitus sprendimus“, – trečiadienį žurnalistams Seime pasibaigiančią pavasario sesiją apibūdino premjerė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos Seimo Pirmininke Elžbieta Witek ir ją lydinčia delegacija. Susitikime aptarti dvišaliai valstybių santykiai, gynybos klausimai ir saugumo situacija regione. Šalies vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, prisiminė apsilankymą Gegužės 3 d. Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjime Varšuvoje, pabrėžė poreikį stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų nuo kitų metų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) įšaldymas Seime yra klaidingas sprendimas ir lieka moraline skola gyventojams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.  Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad Vyriausybė ketina peržiūrėti NPD taikymo tvarką, nes dabartinė schema nepalanki vaikus auginančioms šeimoms.  „Lieka tam tikra moralinė skola gyventojams, kurią reiks ištaisyti rudenį“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Augustinavičius.

Pagrindiniai birželio 24–25 dienomis vykstančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkės klausimai aptarti EVT parengiamajame susitikime, kurį organizavo Europos liaudies partija (EPP) ir kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Paaiškėjus, kad tuomet dar premjero pareigas ėjusiam Sauliui Skverneliui buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net nužudyti, dabar ministrės pirmininkės pareigas einanti Ingrida Šimonytė teigė, kad ir pati susilaukia „visokiausių palinkėjimų“. Tiesa, ji pažymėjo, kad kreiptis į teisėsaugos institucijas kol kas nematė pagrindo. „Tikrai nežinau tos situacijos aplinkybių. Neslėpsiu, kad ir pati susilaukiu visokiausių palinkėjimų, kokių nors žinučių, kurios gali skambėti visaip. Tiesa, pagrindo kreiptis į teisėsaugą pati kol kas nemačiau“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė. Premjerė sutiko, kad visi žinomi žmonės tikriausiai susilaukia įvairiausių žinučių. Tačiau ji tuo pačiu pabrėžė, kad norėtų, jog įvairius pareiškimus ji gautų ne iš anoniminiais profiliais prisidengiančių asmenų.

Seimas įteisino 9 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. 

Ženevoje įvykęs JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, pasak lyderių, vyravo „konstruktyvus“ ir „pozityvus“ tonas, tačiau liko nesutarimų dėl žmogaus teisių ir kibernetinio saugumo. Prezidentų susitikimas tęsėsi maždaug pusketvirtos valandos, nors buvo planuota penkios valandos. Pirmojoje derybų dalyje be prezidentų dalyvavo tik vertėjai, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, vėliau surengtos atskiros J. Bideno ir V. Putino spaudos konferencijos. „Bendras vertinimas – manau, kad nebuvo priešiškumo. Priešingai. Mūsų susitikimas vyko, žinoma, principingai, daugeliu atvejų mūsų vertinimai skiriasi. Tačiau, mano nuomone, vis dėlto abi pusės parodė norą suprasti viena kitą ir ieškoti būdų, kaip suartinti pozicijas “, – po derybų žurnalistams sakė V. Putinas.

Vyriausybė nutarė Seimui teikti Teisingumo ministerijos rengtą naujos redakcijos Referendumo įstatymą. Šio įstatymo rengimo poreikis atsirado dėl to, kad Konstitucinis Teismas liepos 1 d. turėtų oficialiai paskelbti praėjusiais metais priimtą nutarimą, kuriuo praėjusioje Seimo kadencijoje priimtas Referendumo įstatymas dėl priėmimo tvarkos bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pristatydama parengtą projektą, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kalbėjo, kad šiuo įstatymu pirmiausiai siekiama įgyvendinti KT nutarimą, o įstatymas daugiausiai grindžiamas šiuo metu galiojančiomis nuostatomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas „suteikė proveržio“ G7 viršūnių susitikimui, sekmadienį sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, besibaigiant Kornvalyje, pietvakarių Anglijoje, vykstančiam trijų dienų susitikimui. „Tai nereiškia, kad pasaulis, JAV prezidentu išsirinkus Joe Bideną, daugiau nebeturi jokių problemų, – žurnalistams sakė A. Merkel. – Tačiau galime dirbti su nauju proveržiu, siekdami išspręsti tas problemas. Manau, kad yra gerai tai, jog šią G7 konferenciją buvome konkretesni.“ Šis G7 viršūnių susitikimas buvo pirmasis nuo J. Bideno kadencijos pradžios. JAV prezidentui tai buvo puiki proga atnaujinti santykius po ketverių Donaldo Trumpo kadencijos metų. Konferencijos metu aptarti pandemijos ir klimato kaitos klausimai.

 Stambulo konvencija su jos „socialine lytimi“, kurią asmuo gali pasirinkti pagal tai, kaip jis jaučiasi, buvo nukelta į rudenį, o kad laikas neprailgtų iki rudens, Seime gimė nauja idėja – pasirinkti tautybę.

Ten jau buvome: mums į akis meluoja ir mes žinom, kad meluoja, ir jie žino, kad mes žinom, ir mes žinom, kad jie žino, kad mes žinom.