2019 m. spalio 2 d. Kauno Viešosios  bibliotekos salėje (Retų leidinių skyriuje)  vyko prof. Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano  knygos „Vilkijos getas. 1941 metai“ pristatymas. Renginį vedė Vilkijos seniūnaitis Algimantas Smolenskas.  

Berno universiteto slavistikos-baltistikos katedros profesorius P. Locher`is yra nuėjęs reikšmingą produktyvų filologo/kalbotyrininko mokslininko kelią. Jis ne tik žinomas savo didžiuliu įnašu į lyginamosios slavų-germanų-baltų kalbotyros tyrinėjimo mokslus, kurie laikomi neįkainojamais, bet ir gerai pažįstamas kaip senosios lietuvių raštijos

Tokiu pavadinimu neseniai išleista Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Birutės Silevičienės vertimų iš rusų kalbos eilėraščių knyga, kurioje spausdinamas 11 poetų eilėraščių rinkinys lietuvių kalba.  153 puslapių knygą išleido  Jonavos „Dobilo leidykla“.

Jau tradicine tapusi akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Penkioliktą kartą vyksiantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naujus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus. Nuostatai pakoreguoti ir papildyti siekiant daugiau skaidrumo, aiškumo ir tikslumo, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms vertinant kultūros paveldo objektus.

Baltijos kultūros fondo, bendros gamybos kino filmų, kiti Lietuvą, Latviją ir Estiją siejantys kultūrinio bendradarbiavimo klausimai aparti Rygoje. Čia vykusiame kasmetiniame Baltijos kultūros komiteto posėdyje dalyvavo kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

1219 metais Žemaitijos vardas paminėtas rašytiniuose dokumentuose – Ipatijaus kronikoje. Ėjo, bėgo istoriniai amžiai. Metraščiuose, valdovų, karalių dokumentuose Žemaitija minima vis dažniau. Išaušo ir Valančiaus, Daukanto epocha, tada jau knygose išguldyta, aprašyta Žemaitijos istorija, žmonių būdas, darbai, gyvensena.

Lietuvos paštas penktadienį rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui atminti išleidžia Ugnės Žilytės pieštą pašto ženklą. Pašto ženklo tiražas – 100 tūkst., nominalas – 0,49 Eur., jis skirtas korespondencijai siųsti Lietuvoje. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas vyks Kauno centriniame pašte rugsėjo 20 d. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

Rugsėjo 15 d. Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui (1877–1939). Šiame valanda kelio nuo Paryžiaus nutolusiame mieste gyveno ir dirbo Lietuvą aistringai mylėjęs, jos vardą garsinęs poetas ir diplomatas.

Jei mintyse atkursite istorinės Žemaitijos kunigaikštystės ribas – nuo Nevėžio rytuose, iki Minijos vakaruose, nuo Vadaksties upelio, tekančio pasieniu su Kuršu, Latvija, iki Šešupės pietuose, tai tos kunigaikštystės viduryje rasite Kražius, o gal Varnius?