„Praėjusį penktadienį kalbėjausi su Prezidentu V. Zelenskiu, kad įvertintume padėtį Ukrainoje, susidariusią dėl agresyvių Rusijos veiksmų. Aptarėme, kaip ES galėtų toliau remti Ukrainą tiek artimiausiu, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu. ES, kaip visada, šiomis sudėtingomis aplinkybėmis palaiko Ukrainą. Esame tvirtai apsisprendę. ES jau labai padėjo Ukrainai remdama šalies atsparumo didinimą ir modernizavimą, be kita ko, jos kovą su COVID-19 pandemija. Nuo 2014 m. ES ir Europos finansų institucijos skyrė Ukrainai daugiau kaip 17 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų.

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė šią savaitę dalyvavo Strasbūro plenarinėje sesijoje, kupinoje įvairių įvykių. Ir liūdnų – pagerbtas amžinybėn iškeliavęs EP Prezidentas Davidas Sassolis, ir skaidrių – išrinkta nauja EP Prezidentė Roberta Metsola.

Europos Komisija iš ES solidarumo fondo (ESSF) pabaigė išmokėti 19-ai šalių beveik 385,5 mln. eurų paramos, skirtos dorotis su koronaviruso sukelta ekstremaliąja sveikatos situacija.

Per pirmuosius 20 gyvavimo metų euras tapo antrąja pagal svarbą pasaulio valiuta, o euro zonos narės naudojasi palankesnėmis finansavimo sąlygomis, tačiau lūkesčiai euro vaidmeniui buvo keliami kur kas didesni, reziumuoja pasaulinė prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“. Teigiamų rezultatų atnešė pastangos išlaikyti euro zonos stabilumą, bet siekiamo ES šalių ūkių supanašėjimo dar teks palaukti.

Rinkimai įvyko praėjus savaitei po netikėtos parlamento pirmininko Davido Sassolio mirties.

Antradienį europarlamentarai rinks naują Parlamento pirmininką, kuris vadovaus institucijai dvejus su pusę metų. Naujojo EP pirmininko rinkimams vadovaus vienas iš pirmininko pavaduotojų. Kandidatus į EP pirmininko pareigas gali siūlyti frakcija arba ne mažiau kaip 36 EP nariai. Balsuojama slaptai. Kad būtų išrinktas, kandidatas turi surinkti absoliučią galiojančių balsų daugumą, t. y. įgyti 50 proc. plius vieno balso persvarą. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją balsavimas vyks nuotoliniu būdu. Iki šiol ketinimus tapti Parlamento pirmininku yra pareiškę keturi kandidatai:Roberta Metsola (Europos liaudies partija, Malta), Alice Bah Kuhnke (Žalieji, Švedija), Kosma Zlotowski (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija) ir Sira Rego (Kairieji, Ispanija). EP nariai gali siūlyti kandidatus iki pirmadienio 17 val.

Europos Komisija (EK) iš Vidaus saugumo fondo skyrė Lietuvai beveik 15 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) išorės sienos su Baltarusija skubiam stiprinimui. „Šis EK sprendimas ne tik labai svarbus, tačiau jis patvirtina ir tai, kad Lietuvos pastangos suvaldyti neteisėtos migracijos krizę yra matomos ir vertinamos tarptautinės bendruomenės. Mūsų tikslas – stipresnė ir saugesnė Lietuvos, o kartu ir ES išorės siena“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. EK, priimdama sprendimą dėl sienos stebėjimo įrangos (sraigtasparniams modernizuoti, bepiločiams orlaiviams, naktinio matymo, pirštų atspaudų skenavimo įrangai ir kt.) finansavimo, pažymėjo, kad vertina Lietuvos pastangas suvaldyti neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Baltarusija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) patenkino daugumą nuo rugpjūčio gautų nelegalių migrantų prašymų neišvaryti jų iš Europos Sąjungos į Baltarusiją, sakoma pirmadienį paskelbtame Teismo pranešime spaudai.Taip pat kalbama apie gynimo priemones ribotam laikui, per kurį šalys turi išsiaiškinti, ar nelegalūs migrantai turi pagrindo siekti prieglobsčio jų teritorijose.

Vakar  Europos Komisija pasiūlė laikinų prieglobsčio ir grąžinimo priemonių rinkinį, kad padėtų Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai reaguoti į nepaprastąją padėtį prie ES išorės sienos su Baltarusija. Šios priemonės leis minėtoms ES valstybėms narėms įgyvendinti greitus ir tvarkingus padėties valdymo procesus, visapusiškai paisant pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant negrąžinimo principą.

Europos Audito Rūmai privalo kasmet teikti ataskaitas dėl bet kokios finansinės rizikos, kylančios dėl teisinių procesų, susijusių su bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM) – ES sistema, kuria bankų sąjungoje užtikrinamas tvarkingas žlungančių bankų pertvarkymas. 2020 finansiniais metais Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) nenurodė jokių neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su pertvarkymo sprendimu, bet nurodė įsipareigojimus, susijusius su teisiniais ginčais dėl bankų įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF).

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis. Šioje vietoje šalys narės turės prerogatyvą nusistatyti savo dydžius“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Monika Navickienė. 

Europos Komisijos prioritetai yra Europos žaliasis kursas, skaitmeninė ateitis, žmonėms Europos bendros skaitmeninės rinkos sukūrimas,taivieniiš svarbiausių Europos Komisijos prioritetųsaugos ir sveikatos klausimais.

 Vyriausybė posėdyje pritarė Europos Komisijai (EK) teikiamam Partnerystės sutarties, numatančios ES fondų investicijų kryptis ateinančiam programavimo laikotarpiui, projektui.

Europos Komisijos kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą Europos Sąjungos vidurkį

Po pandemijos sukelto nuosmukio ES ekonomika atsigauna sparčiau, nei tikėtasi. Įsibėgėjant skiepijimo kampanijoms ir pradėjus švelninti ribojimus, pavasarį augimas atsinaujino ir dėl ekonomikos atvėrimo visą vasarą nemažėjo. Prognozuojama, kad, nepaisant kylančių kliūčių, ES ekonomika per prognozės laikotarpį toliau augs: 2021 m. augimo tempas sieks 5 proc., 2022 m. – 4,3 proc., o 2023 m. – 2,5 proc. Numatoma, kad euro zonos augimo tempas 2021 ir 2022 m. bus toks pat kaip ES, o 2023 m. jis sieks 2,4 proc. Tokia perspektyva iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: nuo COVID-19 pandemijos raidos ir nuo to, kokiu tempu pasiūla prisitaikys prie sparčių esminių paklausos pokyčių atvėrus ekonomiką.

 Europos Komisija paskelbė 2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, kurie rodo ES valstybių narių pažangą skaitmeninio konkurencingumo srityje, susijusią su žmogiškuoju kapitalu, plačiajuosčiu ryšiu, skaitmeninių technologijų integravimu įmonėse ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Daugiausia 2020 m. pirmo ir antro ketvirčio duomenimis pagrįstose 2021 m. DESI ataskaitose matyti svarbiausi skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pokyčiai pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais. Tačiau duomenys nerodo, ar dėl COVID-19 imta daugiau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ar augo jų pasiūla ir kokių vaisių atnešė per tą laiką įgyvendinta politika. Tai bus aiškiau atsiskleis 2022 m. leidinyje.

 Eurokomisaras, atsakingas už žaliojo kurso politiką, Frans Timmermans, vykstant energijos kainų krizei, siekia kelti mokesčius būstams ir automobiliams. Šie mokesčiai tik dar labiau apkrautų europiečių namų ūkius. Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija laikosi pozicijos prieš tokius mokesčius, nes šie, pagal šalis, yra per dideli ir per ankstyvi.  Eurokomisaras, atsakingas už žaliojo kurso politiką, Frans Timmermans, vykstant energijos kainų krizei, siekia kelti mokesčius būstams ir automobiliams. Šie mokesčiai tik dar labiau apkrautų europiečių namų ūkius. Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija laikosi pozicijos prieš tokius mokesčius, nes šie, pagal šalis, yra per dideli ir per ankstyvi.

Praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, autoritetingų teisės mokslininkų ir praktikų teigimu, pagaliau pavyko pasiekti persilaužimą prieš Baltijos šalių gyventojus vykdytų sovietinių nusikaltimų teisiniame vertinime.

Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame apžvelgiamos po COVID-19 krizės pasikeitusios ekonomikos valdymo sąlygos ir atnaujinamos viešos diskusijos dėl ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros. Komunikate atsižvelgiama į Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime apie Sąjungos padėtį prisiimtą įsipareigojimą siekti bendro sutarimo dėl ES ekonomikos valdymo sistemos ateities. Europos Komisija buvo sustabdžiusi šias viešas diskusijas (jos pirmą kartą pradėtos 2020 m. vasario mėn.), kad galėtų daugiausia dėmesio skirti reagavimui į COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį.

Europos Komisijos narė Ilva Johanson (Ylva Johansson) antradienį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pagyrė Lietuvos valdžios institucijas, kurios efektyviai dirbo kartu su Europos partneriais sprendžiant nelegalių migrantų iš Baltarusijos į ES krizę. „ES parodė savo solidarumą su šalimis narėmis. Lietuvoje lankiausi rugpjūtį, mes aktyvavome mūsų agentūrų skubią paramą ir ES Civilinės saugos mechanizmą. Lietuvos valdžios institucijos labai gerai dirbo kartu su Europos partneriais sprendžiant šią krizę. Noriu padėkoti joms už skaidrumą ir jų europietišką požiūrį“, – sakė EK narė.