Europos Sąjunga
11.06. Vengrija, Čekija, Lenkija, Slovakija blokuos ES žaliojo kurso mokesčius
Eurokomisaras, atsakingas už žaliojo kurso politiką, Frans Timmermans, vykstant energijos kainų krizei, siekia kelti mokesčius būstams ir automobiliams. Šie mokesčiai tik dar labiau apkrautų europiečių namų ūkius. Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija laikosi pozicijos prieš tokius mokesčius, nes šie, pagal šalis, yra per dideli ir per ankstyvi.
Konservatorių valdžia Vengrijoje laikosi savo žodžio ginče prieš Europos Sąjungos planus apmokestinti namų ūkius ir pakelti energijos kainas. Tokie mokesčiai yra Briuselio planas skatinti žaliąjį kursą. Visgi per spaudos konferenciją Vengrijos ministras Gergely Gulyás žurnalistams teigė, jog tokia Briuselio ambicija virstų automobilių ir būstų mokesčiais, kurie yra paremti klaidinančiais klimato kaitos projektais. Ministras leido suprasti, jog Vengrijos valdžia yra įsipareigojusi ginti savo mokesčių mažino politiką.
Ministras taip pat teigė, jog dabar vyksta namų ūkio kainų kilimo krizė visoje Europoje dėl „ypatingai didelių, greitai kylančių“ energijos kainų. Pagrindinė to priežastis, lyginant tai su pasaulio rinkos kainomis, yra prasta energijos politika, kurios vaikosi Europos Komisija. Jis priduria, jog vyksta atviras išpuolis prieš Vengrijos valdžios vykdomą būstų mokesčių mažinimo politiką, dėl kurios šalies energijos kainos yra vienos mažiausių tarp Europos šalių. Ministras pareiškė, jog ketverios Višegrado šalys planuoja vetuoti tokius Briuselio bandymus įsikišti.
Pabrėžtina, jog komisaras ir viceprezidentas, atsakingas už žaliojo kurso politiką, Frans Timmermans, yra vienas didžiausių Viktoro Orbano valdžios kritikų. Visgi Vengrijos valdžia paskelbė dokumentus, pagal kuriuos šio komisaro energijos kainų prognozė yra klaidinga, nes kainos šoktelėjo žymiai labiau nei Timmermans nurodė.
Gulyás kartojo, jog Europos Komisijos paskutiniai veiksmai prisidėjo prie vykstančios krizės, kai Briuselis privertė nutraukti tradicinę Europos energijos produkciją, grįsdami tai klimato kaita. Tada ES nusiteikė liberalizuoti dujų ir elektros rinkas be tinkamo perėjimo. Taip pat, kai krizės ženklai jau buvo matomi praeitais metais – nes rezervų lygis buvo rekordiškai žemas, paklausa kilo, o pasiūla krito ir ilgalaikiai dujų kontraktai buvo besibaigią – Briuselis nedarė nieko pusę metų, kad aprūpintų Europą žaliavomis ar bent jau pasitartų su partneriais.
Pagal Vengrijos ministrą, Europos Komisija siūlo išplėsti „ES leidimų prekybos sistemą“ keliams, transportui, automobiliams, visuomeniniams pastatams, šeimų būstams ir apskritai vartotojams. Tai reikštų, jog Briuselis apmokestintų žmonių būstus ir automobilius, vietoj įgalinus „teršėjas moka“ principą, pagal kurį tarptautinės įmonės pačios turėtų mokėti už sukeltą taršą. Jis pridėjo, jog natūralių dujų kaina Europos rinkoje pakilo 400 procentų per metus, o elektros - 80-100 procentų. Namų ūkio energijos kaina pakilo visose Europos šalyse, išskyrus Vengrijoje.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog mažiausios mažmeninės prekybos dujų ir elektros kainos yra Vengrijoje. Skaičiuojant gyventojų kainomis, viena kilovatvalandė Budapešte kainuoja 10 EUR, kai tuo tarpu Vienoje kaina yra dviguba, o Berlyne – tris su puse karto didesnė. Dujų vieneto kaina Vengrijos sostinėje yra 2.87 EUR, tuo tarpu Vienoje – tris kartus didesnė, Berlyne – du kartus, o Švedijoje – aštuonis kartus.
Gulyás teigė, jog Briuselio planas iki 2035 metų uždrausti benzinu ir dyzeliu varomus automobilius yra pavojingas. Taip pat jau yra kalbama apie dyzelinių mašinų uždraudimą ir norima įvesti „grūsties“ mokestį, kai tuo tarpu tarptautinės įmonės gali teršti aplinką be jokių pasekmių.
išversta iš rmx.news
ProPatria
Atgal
