VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

11.14. Lietuva užima 14-ą vietą ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse

 Europos Komisija paskelbė 2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, kurie rodo ES valstybių narių pažangą skaitmeninio konkurencingumo srityje, susijusią su žmogiškuoju kapitalu, plačiajuosčiu ryšiu, skaitmeninių technologijų integravimu įmonėse ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Daugiausia 2020 m. pirmo ir antro ketvirčio duomenimis pagrįstose 2021 m. DESI ataskaitose matyti svarbiausi skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pokyčiai pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais. Tačiau duomenys nerodo, ar dėl COVID-19 imta daugiau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ar augo jų pasiūla ir kokių vaisių atnešė per tą laiką įgyvendinta politika. Tai bus aiškiau atsiskleis 2022 m. leidinyje.

 

Pažangą padarė visos ES valstybės narės, tačiau apskritai padėtis valstybėse narėse nevienoda ir atotrūkis tarp pirmaujančiųjų ir tų, kurių rezultatai indekse prasčiausi, tebėra didelis. Nors laimėjimų pasiekta, visos valstybės narės turės bendromis pastangomis siekti Europos skaitmeninio dešimtmečio strategijoje nustatytų 2030 m. tikslų.

 

2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) duomenimis, Lietuva užima 14-ą vietą (LT balas – 51,8) tarp 27 ES valstybių narių (ES balas – 50,7).

 

Pagal žmogiškojo kapitalo rodiklį Lietuva užima 17-ą vietą (LT balas – 46,1) tarp 27 ES šalių ir yra šiek tiek žemiau ES vidurkio (ES balas – 47,1). Tiek baziniai ir už bazinius geresni skaitmeniniai įgūdžiai, tiek programinės įrangos įgūdžiai atitinka ES vidurkį. Kita vertus, Lietuvos įmonės rengia mažiau IRT mokymų darbuotojams nei ES bendrovės. IRT specialistų ir absolventų skaičius taip pat yra mažesnis už ES vidurkį, tačiau IRT specialisčių moterų dalis yra didesnė nei ES.

 

Bendras Lietuvos galimybių naudotis ryšiu balas – 41,7, tad ji užima 25-ą vietą tarp ES šalių. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio (NKP) paslaugomis naudojasi 71 proc. namų ūkių, tačiau kaimo vietovėse sparčiojo plačiajuosčio ryšio (NKP) prieigą turi tik 29,6 proc. namų ūkių. Bent 100 Mb/s spartos fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu naudojasi 31 proc. namų ūkių, t. y. mažiau nei vidutiniškai ES (34 proc.). Kalbant apie fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtį, 65 proc. visų namų ūkių naudojasi tam tikra fiksuotojo interneto prieiga, t. y. mažiau nei vidutiniškai ES (77 proc.). Lietuva patenka tarp ES šalių, kuriose nėra 5G mobiliojo plačiajuosčio ryšio aprėpties, bet yra 100 proc. 4G ryšio aprėptis. Pagal plačiajuosčio ryšio kainų indeksą Lietuva užima 18-ą vietą.

 

Lietuva ES užima 12-ą vietą skaitmeninių technologijų integravimo srityje. Šioje srityje Lietuvos rezultatai (LT balas – 41,2) šiek tiek viršija ES vidurkį (ES balas – 37,6). Jos pranašumai yra dirbtinio intelekto diegimas, IRT darniai aplinkai, internetu prekiaujančios MVĮ ir dalijimasis informacija elektroninėmis priemonėmis. Kita vertus, MVĮ, kurių skaitmeninis intensyvumas yra bent bazinio lygio ir kurios naudoja debesijos paslaugas ir didžiuosius duomenis, dalis yra mažesnė už ES vidurkį. Nors e. prekybos apyvarta yra didesnė už ES vidurkį, e. sąskaitų faktūrų naudojimas mažėja ir yra mažesnis už ES vidurkį.

 

Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva ES užima 12-tą vietą (LT balas – 78). Kai kurių skaitmeninių viešųjų paslaugų srityse šalis pirmauja, o pagal du rodiklius – įmonėms teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų (DESI balas 96 iš 100) ir iš anksto užpildytų formų (DESI balas 89 iš 100) – patenka į ES geriausiųjų ketvertuką. Atvirųjų duomenų srityje ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis besinaudojančių asmenų skaičiumi Lietuva viršija ES vidurkį. Žmonėms teikiamų skaitmeninių paslaugų srityje šiek tiek atsiliekama nuo ES vidurkio.

 

Atgal