Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį.

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) paviešino poziciją, susiejančią į vieną dvi globalias krizes - klimato kaitą ir demokratijos nuosmukį. Pozicijoje teigiama, kad kova su klimato kaita gali padėti išsaugoti demokratiją, jei vartotojai liausis deginę anglį, naftą ir dujas, keisdami jas į žalius atsinaujinančios energijos šaltinius. 

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. 

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujam 850 litų minimalios mėnesinės algos dydžiui, keisis ir "Sodrai" mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos - jos didės nuo 72 iki 77 litų.

PRAĖJUSIAIS METAIS ŠIEK TIEK ŪGTELĖJUSI ŠALIES REKLAMOS RINKA ŠIEMET TURĖTŲ PLĖSTIS DAR LABIAU. 

Šių metų pirmą pusmetį bankų sektorius dirbo pelningai, paskolų portfelis augo. Pagrindine varomąja jėga buvo būsto paskolos.

Beveik pusė privačių miškų savininkų - 44 proc. - ūkinę veiklą miškuose vykdo norėdami apsirūpinti mediena savo reikmėms.

Įmonių vadovai liepia darbuotojams užsiimti darbu, o kultūrinius karus palikti namie. Panašu, kad JAV įmonių „progresyvizmas“ gali būti pasiekęs aukščiausią ribą, todėl vadovai jau pradeda priešintis aktyvistiškai nusiteikusiems darbuotojams, kai kuriais atvejais net ir atleidžia juos iš darbo, užuot stūmę įmones į „pabudusių“ (woke) politikų liūną. 

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime pasiūlytą idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai. Jis tikina, kad tam, jog būtų įvestos kainų lubos, reikėtų kone visų pasaulio valstybių pritarimo tokiai idėjai, tačiau yra maža tikimybė, kad dėlto būtų susitarta.

Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–gegužės mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,6 proc. (1 311,1 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu, kuomet didžiąją dalį laikotarpio buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Iš viso per sausio–gegužės mėnesius gauta 6 241,1 mln. eurų ir tai sudaro 43 proc. metinio pajamų plano. Planuotos bendros minėtų biudžetų pajamos 2022 metams – 14 519,4 mln. eurų.

Pastarąjį pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, nors 2021 m. antrąjį pusmetį buvo užfiksuotas skolų mažėjimas, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos pasitraukė ar veiklą apriboti nusprendė daugybė užsienio kompanijų.

Brėžiniai ir dokumentai tapo realybe – Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje pradėti elektros energijos kaupimo įrenginių statybos darbai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. gegužę išankstinė metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.

Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais. Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc.

"Amnesty International" sukritikavo Lietuvos veiksmus, tvarkantis su Lukašenkos režimo suorganizuota neteisėtos migracijos krize (hibridine ataka), ir, be eilės kitų rekomendacijų, pasiūlė Lietuvai sustabdyti taikomą apgręžimo politiką. Visgi, neteisėtų migrantų apgręžimo politikos (nors ši yra nemaloni bei moraliai sudėtinga) taikymas yra neišvengiamas, siekiant efektyviai atremti hibridinę ataką. Kodėl?

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisos, kurioms jau pritarė Vyriausybė, sustiprins pinigų plovimo ir kitų rizikų dinamiškame virtualiųjų valiutų (kriptoturto) sektoriuje valdymą. Vis dėlto pakeitimų rengimo finišo tiesiojoje sušvelninti reikalavimai palieka spragų neskaidriai veiklai.

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas

Gegužės mėnesį 18,5 proc. žymą pasiekusi infliacija kol kas atsikvėpti neleidžia ir dažną gyventoją verčia sukti galvą, kaip su turimomis pajamomis reikės išsiversti artimiausiu metu.