EKONOMIKA
2022.06.29. Apgręžimo politika yra neišvengiama
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
"Amnesty International" sukritikavo Lietuvos veiksmus, tvarkantis su Lukašenkos režimo suorganizuota neteisėtos migracijos krize (hibridine ataka), ir, be eilės kitų rekomendacijų, pasiūlė Lietuvai sustabdyti taikomą apgręžimo politiką. Visgi, neteisėtų migrantų apgręžimo politikos (nors ši yra nemaloni bei moraliai sudėtinga) taikymas yra neišvengiamas, siekiant efektyviai atremti hibridinę ataką. Kodėl?
1. Potencialus neteisėtų migrantų skaičius iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą siekia dešimtis, o galbūt ir šimtus milijonų, tad Europos Sąjunga, o juo labiau Lietuva, neturi jokių galimybių priimti visų norinčiųjų emigruoti į ES. Tad jei Lietuva nebetaikytų neteisėtų migrantų apgręžimo politikos ir nuspręstų priimti visus norinčius, tai ilgainiui mums tektų keisti žinomos dainos pavadinimą iš "Trys milijonai" į "Trys milijardai". Pavyzdžiui, į ES pastarąjį dešimtmetį kasmet imigruodavo po 350 tūkst. neteisėtų migrantų. Jei Lietuvos ir Baltarusios pasienis taptų vienu pagrindiniu neteisėtų migrantų kelių į ES, į Lietuvą potencialiai plūstelėtų keli šimtai tūkstančių (o galbūt net milijonai) imigrantų – ką mes tada darytume? Kitos ES šalys vargu ar ištiestų mums pagalbos ranką (galbūt po kelių metų priimtų kelis tūkstančius migrantų), tad realesnis scenarijus būtų tai, kad Lenkija bei kitos šalys atnaujintų pasienio kontrolę su Lietuva, o galbūt ir visa Šengeno erdvė subyrėtų (kaip tai buvo nutikę 2015 metų migrantų krizės metu) – būtent to ir siekė Lukašenkos režimas, pradėjęs šią ataką. Milijoniniai neteisėtų migrantų srautai nėra utopija – tai yra gana realus scenarijus. Pavyzdžiui, Joe Biden tapus JAV Prezidentu ir sušvelninus retoriką neteisėtų migrantų atžvilgiu, JAV šiuo metu patiria precedento neturinčią neteisėtų migrantų krizę – Meksikos-JAV pasienyje kas mėnesį yra sulaikoma virš 200 tūkstančių neteisėtų migrantų iš viso pasaulio. Jei garsas pasklistų po pasaulį, kad per Baltarusios ir Lietuvos pasienį galima nesunkiai patekti į ES, neteisėtų migrantų srautai galėtų išaugti iki panašaus lygio ir Lietuvoje (tada tikrai būtų „amen“).
2. Neteisėtos migracijos toleravimas skatina organizuoto nusikalstamumo plėtrą neteisėtą migraciją organizuojančiose/toleruojančiose šalyse. Nusikalstamas Lukašenkos režimas taip pat pelnosi iš neteisėtos migracijos, tad jei Lietuvai ir Lenkijai nebūtų pavykę sustabdyti migrantų srauto iš Baltarusios, Lukašenkos režimas būtų gerai pasipelnęs (tad sankcijos nueitų šuniui ant uodegos). Europos Sąjunga sumoka milijardus eurų kaimyninėms šalims (pvz. Turkijai, Marokui), kurios jas „terorizuoja“ neteisėtų migrantų krize – būtent savo dalį norėjo pasiimti ir Lukašenkos režimas (jei neduosite pinigų – mes jus užtvindysime neteisėtais migrantais).
3. Neteisėtos migracijos toleravimas didina visuomenės nepasitenkinimą ir kuria neteisingumo jausmą (ypač teisėtai bandančių imigruoti asmenų atžvilgiu). Be to, didėja šešėlinės ekonomikos dalis ir neteisėtų migrantų išnaudojimas (XXI amžiaus vergija – ypač Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje). Dažnu atveju tai lemia politinius pokyčius (pvz. JAV Joe Biden ir Demokratų partijos šansai laimėti rinkimus yra itin menki) ir paruošia dirvą populistinių politinių jėgų atėjimui (populistinių, nes jos ne tik žada išspręsti neteisėtos migracijos klausimą, bet tuo pačiu ir skatina neapykantą kitataučiams).
4. Neteisėtos migracijos toleravimas didina migrantų mirčių skaičių. Pavyzdžiui, 2021 metais Baltarusios migrantų krizės metu žuvo 22 į ES neteisėtai bandę patekti migrantai - nemaloni ir liūdna statistika, bet nepalyginamai geresnė nei kituose ES neteisėtos migracijos frontuose. Pavyzdžiui, bandydami patekti per Viduržemio jūrą 2021 metais žuvo 2052 migrantai, o tai yra daugiau nei šimtą kartų daugiau nei ES-Baltarusios pasienyje (žr. žemėlapį). Dar 1109 jų žuvo bandydami perplaukti Atlanto vandenyną ir pasiekti Kanarų salas, o kone tūkstantis (tikėtina, kad žymiai daugiau) pražuvo Sacharos dykumos smėlynuose. Tad žuvusių migrantų skaičius ES-Baltarusios pasienyje yra tarsi lašas jūroje, palyginti su bendru žuvusiu neteisėtų migrantų skaičiumi Europoje.
5. Neteisėtos migrantų politikos toleravimas net lemia migrantų mirtis pačioje Europoje. Pavyzdžiui, 2021 metais 44 migrantai žuvo plaukdami Lamanšo sąsiauriu iš Prancūzijos į JK (27 iš jų žuvo 2021 m. lapkričio 24 d. apsivertus perpildytai valčiai, kurią migrantams parūpino iš neteisėtos migracijos besiverčiantys nusikaltėliai: https://www.bbc.com/news/uk-59406355 ), o tai yra du kartus daugiau nei žuvo žmonių Baltarusios migrantų krizės metu. Paradoksas, nes šie žmonės migravo iš vienos turtingos ir demokratinės šalies (Prancūzijos) į kitą turtingą ir demokratinę šalį (Jungtinę Karalystę) – tad kas lemia, kad šie žmonės taip rizikuoja savo gyvybėmis?
6. O lemia ydinga migracijos politika, toleruojanti neteisėtą migraciją. Būtent ydinga ES migracijos politika, toleruojanti (ar net skatinanti) neteisėtą migraciją, ir yra atsakinga už itin didelį neteisėtų migrantų mirčių skaičių (bei organizuoto nusikalstamumo, besiverčiančio neteisėta migracija, plitimą), nes viltis pasiekti tikslą skatina rizikuoti (tame tarpe ir savo gyvybėmis). Tai puikiai iliustruoja didelis kontrastas tarp Australijos ir ES migracijos politikų. Australija visiškai netoleruoja neteisėtos migracijos, todėl ji jos ir neturi, tad bandant patekti į Australiją 2021 metais nežuvo nei vienas migrantas. Europos Sąjunga, priešingai, yra pirmaujantis regionas pasaulyje pagal į ją bandančių patekti neteisėtų migrantų mirčių skaičių (pvz. 2014-2022 metais net pusę visų pasaulio neteisėtų migrantų mirčių įvyko Viduržemio jūroje). Priminsiu, kad atstumas nuo Indonezijos iki Australijos (Christmas Island) siekia ~350 km. t.y. mažesnis nei atstumas tarp Libijos ir Italijos, siekiantis ~450 km, tad mažas neteisėtų migrantų srautas į Australiją yra ne dėl didelio atstumo, o dėl Australijos vykdomos neteisėtos migracijos politikos „zero chance: https://osb.homeaffairs.gov.au/)
Išvada: Mano vertinimu, Lietuva ir Lenkija pakankamai gerai susitvarkė su neteisėtos migracijos iššūkiu (hibridine ataka, kurią suorganizavo Lukašenkos režimas), o taikoma apgręžimo politika šiomis aplinkybėmis yra neišvengiama, nes jos netaikius Lietuva, tikėtina, būtų susidūrusi su žymiai didesniais iššūkiais.
Be to, Lietuvos kova su neteisėtos migracijos hibridine ataka nėra niekaip susijusi su mūsų požiūriu į imigrantus ir prieglobsčio prašytojus. Lietuviai draugiškai priėmė nuo karo bėgančius ukrainiečius ar nuo politinio persekiojimo bėgančius baltarusius ar nuo talibų režimo bėgančius afganistaniečius, o taip pat puikiai sutaria su teisėtai atvykusiais imigrantais iš kitų šalių.
Atgal
