EKONOMIKA
2022.06.30. Dar per anksti kalbėti apie infliacijos piką
Aleksandr Izgorodin
Ekonomistas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. gegužę išankstinė metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.
Manau, kad 18,5 proc. metinės infliacijos lygis Lietuvoje – ne pabaiga. Kitaip sakant, labai tikėtina, kad metinės infliacijos tempas Lietuvoje vasarą pasieks 20 proc. Kol kas būtų per anksti kalbėti apie infliacijos piką – manau, kad vasaros pradžioje infliacija Lietuvoje spartės, ir taip nutiks dėl kelių aspektų. Pirma – atsiranda vis daugiau požymių, kad Kinija pradeda švelninti dabartinius griežtus Covid apribojimus Šanchajuje ir Pekine. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Kinijoje pradės augti naftos išteklių suvartojimas, kas kilstels į viršų pasaulinę naftos kainą, o reiškia ir galutines degalų kainas Lietuvoje. Antra – jau netrukus Europoje bus nuimtas pavasarinis maisto derlius, kuis buvo siejamas naudojant aukštas degalų ir trąšų kainas, todėl vasaros pradžioje visoje euro zonoje, įskaitant ir Lietuvą, matysime spartesnį maisto kainų augimą. Realiai infliacijos piko sulauksime maždaug rugpjūtį, t.y. antroje vasaros pusėje, ir jį lems bazės efektas, t.y. tas aspektas, kad kuo arčiau būsime iki metų pabaigos, tuo labiau šių metų kainas lyginsime su sparčiai augusiomis praėjusių metų antro pusmečio kainomis.
Tačiau visai netrukus Lietuvoje ir euro zonoje tikriausiai matysime visiškai priešingą situaciją – manau, kad 2023 m. matysime nebe infliaciją, bet defliaciją, t.y. prekių ir paslaugų kainų kritimą. Priežastis gana paprasta – dabartinė aukšta infliacija JAV ir euro zonoje suvalgys pati save per mažėjantį vartojimą. Jau dabar Europos Komisijos apklausos rodo, kad euro zonos vartotojų nuomonė apie jų finansų padėtį ir finansų perspektyvas sparčiai blogėja, atitinkamai euro zonos vartotojai turi vis mažiau motyvacijos leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms. JAV situacija ne tokia dramatiška, bet vartotojų optimizmas JAV taip pat krenta dėl kylančių kainų. Mažėjantis vartotojų optimizmas yra geras išankstinis indikatorius, rodantis, kad ne už kalnų yra vartojimo nuosmukis, kuris pirmiausiai palies tas prekes ir paslaugas, kurių vartotojai gali atsisakyti. Aukšta infliacija JAV ir euro zonoje paskatins ilgo galiojimo prekių vartojimo susitraukimą, bei bendrą ekonomikos ciklo kritimą, o tai, atitinkamai lems žaliavų kainų kritimą finansų rinkose bei galutinių prekių ir paslaugų kainų sumažėjimą euro zonoje ir JAV 2023 m.
Taigi, 2023 m. Lietuvoje ir visoje euro zonoje tikriausiai matysime nebe infliaciją, o defliaciją, t.y. prekių ir paslaugų kainų sumažėjimą. Defliacija yra ganėtinai pavojingas reiškinys: jeigu infliacija kerta per žmonių kišenes, defliacija kerta per darbo rinką ir darbo vietas. Krentant prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai bus linkę atidėti prekių ir paslaugų pirkimą kadangi lauks tolesnio kainų sumažėjimo. Įmonės, bandydamos atgaivinti vartojimą, toliau mažins kainas, o tai skatins vartotojus dar labiau atidėti prekių ir paslaugų kainų pirkimą. Galų gale turime mažėjantį vartojimą, mažėjančias įmonių investicijas ir atitinkamai – mažėjantį darbo vietų poreikį.
Apibendrinant, mūsų laukia infliacijos amerikietiški kalneliai – šiemet kainos sparčiai auga, kitąmet kainos gali taip pat sparčiai mažėti.
Atgal
