Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį tebebuvo stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausios bankų apklausos rezultatai.

„Per pastaruosius 30 metų, Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Tačiau paskutinius keletą metų šis skaičius išliko gana stabilus – dėl to, kad padidėjo migracijos srautai. 

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje.

Įtemptos diskusijos ir vakariniai posėdžiai Briuselyje, ES Energetikos ministrų taryboje. Neoficialiame 13 ES šalių grupės susitikime sutarėm laikytis bendros pozicijos dėl rinkos koregavimo mechanizmo (dujų kainų lubų) vyksiančioje Energetikos taryboje.

Nepaisant akivaizdžių ekonominių skirtumų tarp skirtingų šalies regionų, „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad didesni atlyginimai sostinėje Vilniuje nėra lemiantis veiksnys, skatinantis gyventojus keisti dabartinę savo gyvenamąją vietą. 

Praėjusiais metais didžioji šalyje suteiktos paramos dalis - 38,9 proc. - atiteko sportui. Per metus parama sportui išaugo 3,1 procentinio punkto, rodo statistika.

Šiemet Lietuvoje surengti 48 aukcionai, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų. Populiariausios buvo 5 metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų. 

Pastarieji iššūkių ir nerimo kupini metai aiškiai patvirtino, kad versle svarbu turėti vertybes ir jas aiškiai komunikuoti. Nors pagrindinės tendencijos – dėmesys tvarumui, žmogaus teisėms ir įvairovei,

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. 

LPK verslo delegacijos vizitas Kazachstane. Astanoje susitikime su Kazachstano Nacionalinių verslininkų rūmų „Atameken“ Prezidiumo pirmininku Raimbeku Batalovu aptarėme dvišalių verslo ryšių plėtros galimybes.

Švedijos vyriausybė rugpjūtį nusprendė pasidomėti, ar šalyje infliacija nėra kaip dabar dažnai mėgstama sakyti verslo godumo pasekmė (švedai mato, kad pelno dalis BVP yra truputį padidėjusi) 

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose dalyvaujanti ministrė Gintarė Skaistė susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už ekonominius klausimus, Paolo Gentiloni. 

Pastarieji iššūkių ir nerimo kupini metai aiškiai patvirtino, kad versle svarbu turėti vertybes ir jas aiškiai komunikuoti. Nors pagrindinės tendencijos – dėmesys tvarumui, žmogaus teisėms ir įvairovei, rūpestis savo bendruomenėmis ir darbuotojais pastaraisiais metais nesikeičia, verslai vis dažniau siekia ne tik deklaruoti savo vertybes, bet ir jas ginti.

Šalies visuomenės nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, išaugo. Tokius duomenis rodo šiemet draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas.

Maisto prekės, drabužiai ir avalynė, būsto paskolos ir kitos prekės bei paslaugos nuolatos brangsta – tai šiandieninio mūsų gyvenimo realybė. Visgi neramu, kas mūsų laukia 2023 metais infliacijos srityje?

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“.

Infliacija Lietuvoje, panašu, pradeda palengva leistis žemyn nuo pasiektų aukštumų. Lapkričio mėnesio išankstiniai duomenys rodo, kad metinis kainų augimas siekė 21,4 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas labai taikliai ir viltingai pasakė: “Lietuvos ekonomikai viskas "dzin" - ji ir toliau auga. Metinis BVP augimas 2023 m. III ketv. Lietuvoje vis dar siekia 2,5%. Lietuva yra tarsi uragano centre ir (kol kas) nejaučia aplink siaučiančios stichijos”, kaip vieną iš ramsčių įvardindamas pramonę. 

Juodasis penktadienis ir juodos nuolaidos baigėsi, o kaip su nuolaidomis finansų rinkose? Šiemet investuotojai stebėjo gilų ir neraminantį akcijų, obligacijų ir kitų rinkų kritimą. Kas tam turėjo didžiausios įtakos ir kada galima tikėtis ramesnių laikų?