EKONOMIKA
2022.12.02. Infliacijos grimasos: ko dar galime tikėtis?
Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja
Maisto prekės, drabužiai ir avalynė, būsto paskolos ir kitos prekės bei paslaugos nuolatos brangsta – tai šiandieninio mūsų gyvenimo realybė. Visgi neramu, kas mūsų laukia 2023 metais infliacijos srityje?
Infliacija – bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas. Pastaruoju metu su šiuo ekonominiu reiškiniu susiduriame praktiškai kiekvienas. Ypatingai tai pastebime, kai už tą pačią pinigų sumą galime įsigyti vis mažiau prekių ir paslaugų.
Apžvelkime infliacijos situaciją platesniame kontekste. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) statistiniais duomenimis, tarp 38-nių tiriamų pasaulio šalių 2022 m. rugpjūčio mėn. infliacijos kontekste užėmėme trečią vietą (22,4 proc.). Lyderė buvo Turkija (80,2 proc.), o antroje vietoje – Estija (24,8 proc.). Tai, kad infliacija yra viena iš pagrindinių problemų pastebi ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), apskaičiuodamas ekonomikos vargo indeksą. Ekonomikos vargo indeksas, tai rodiklis, kurio apskaičiavimui naudojami pagrindiniai šalies ekonominiai rodikliai: bendrasis vidaus produktas, infliacija ir nedarbo lygis. LLRI apskaičiavo 2022 m. I ketvirčio ekonomikos vargo indeksą ES kontekste. Mes patekome tarp penkių šalių (Ispanija, Graikija, Slovakija, Italija, Lietuva), kurios patiria didžiausią ekonominį vargą. Šio rodiklio pagalba galime pažvelgti į bendrą savo šalies ekonominę situaciją iš šalies. Visgi, akivaizdu, kad mūsų pagrindinė problema – aukšta infliacija.
Atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančius neramumus (karas Ukrainoje, energetikos išteklių krizė ir kt.), manytina, kad energetikos išteklių kainų lygio kilimas turėjo sąlyginai didžiausią įtaką bendram kainų lygio kilimui. Pavyzdžiui, EBPO nurodo, kad energetikos išteklių infliacija šių metų rugpjūčio mėn. Turkijoje buvo lygi 132,8 proc., Estijoje – 98,1 proc., Nyderlanduose – 88,5 proc., o Lietuvoje – 66,6 proc.
Visgi matoma, kad maisto prekių kainų lygio augimas taip pat pasižymėjo ypatingai aukštais rodikliais: Turkijoje – 90,3 proc., Vengrijoje – 33,1 proc., Lietuvoje –30,6 proc. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galima išskirti šių metų spalio mėn. didžiausius vartojimo prekių kainų pokyčius per mėnesį (lyginant su rugsėjo mėn.): kopūstų (42,9 proc.), pomidorų (55,3 proc.) ir agurkų (61,4 proc.). Visgi bendrame vartojimo prekių krepšelyje, lyginant su rugsėjo mėn., labiausiai pabrango drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai bei transporto paslaugos.
Gera naujiena ta, kad, remiantis Lietuvos statistikos departamento naujausiais duomenimis, matome, kad spalio mėn. metinė infliacija buvo 0,5 procentiniais punktais mažesnė nei rugsėjo mėn. Jeigu ir toliau ekonominės sąlygos neblogėtų, tai tikėtina, kad galėtume teigti, jog infliacija savo piką pasiekė rugsėjo mėn., kuri buvo lygi 24,1 proc.
Akivaizdu, kad Europos centrinis bankas, siekdamas prisidėti prie infliacijos problemos mažinimo, pradeda taikyti stabdančią monetarinę politiką. Monetarinė politika – šalies centrinio banko (mūsų atveju Europos centrinio banko) vykdoma politika, kuria siekiama įgyvendinti vyriausybės ekonominius tikslus pinigų kiekio ir / ar palūkanų normos reguliavimo būdu. Tokios politikos poveikis pinigų pasiūlos sumažėjimas rinkoje, bazinių palūkanų normos didinimas, investicijų susitraukimas ir visa tai galiausiai turėtų lemti ir infliacijos sumažėjimą.
Nagrinėjant pateikiamas infliacijos prognozes, matoma, kad optimistiškiausiai ateitį prognozuoja LR Finansų ministerija, kuri 2023 metais prognozuoja, kad infliacija sudarys 6 proc. Lietuvos bankas situaciją vertina kritiškiau ir prognozuoja 8,4 proc. infliacijos dydį. Visgi Europos Komisija pateikia niūresnes ekonomines prognozes infliacijos kontekste ir prognozuoja 9,1 proc. infliaciją Lietuvai. Visgi, kuris scenarijus bus arčiausiai realybės didžiąja dalimi priklausys nuo Europos centrinio banko vykdomos monetarinės politikos ir nuo to, kaip į jo priimamus sprendimus (pavyzdžiui, bazinių palūkanų didinimo) reaguos rinka. Kadangi minėtos politikos tikslas yra susijęs su pinigų pasiūlos mažinimu, kas galiausiai sudarytų tinkamas sąlygas infliacijos mažėjimui. Vis dėlto negalima ignoruoti ir išorinių aplinkybių, kurios taip pat tikėtina, kad turės poveikį infliacijos augimo tempams ateityje: karas Ukrainoje, energetikos išteklių krizė, tiekimo grandinių sutrikimai ir kt.
Atsižvelgiant į 2022 m. Lietuvos banko namų ūkių apklausos rezultatus, didžioji dalis namų ūkių savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai (53 proc.), didžiajai daliai namų ūkių jų turimi finansiniai įsipareigojimai tampa našta (60 proc.) ir didžioji dalis namų ūkių neturi rekomenduojamo 3-6 mėn. santaupų rezervo (76 proc.). Taigi atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą infliaciją, rekomenduotina planuoti savo pirkinius, atsakingai vertinti ir prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus bei turėti „finansinę pagalvę“, kurios apimtis būtų 3–6 mėn. santaupų rezervas.
Atgal
