Atrodo, palyginti neseniai būta plačių diskusijų dėl svetimžodžių rašybos lietuviškame tekste – lietuvinant ar į tekstą įterpiant juos originalo (anglų, latvių ir t.t.) kalba (Žinoma, kosmopolitai („Pasaulio žmonės“) originalia laiko anglų kalbą. Gi bolševikai buvo už rusų („Lenino“) kalbą. Taigi ir dabartinių, mėlynųjų, ir buvusių, bet nepražuvusių, raudonųjų bolševikų tikslai buvo ir išliko tie patys – išnaikinti tautas, kad „elitui“ būtų lengviau valdyti).

Apie mūsų valstybines šventes ir kaip mes jas švenčiame įdomių pamąstymų ir pasiūlymų pateikė Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Ina Dagytė pranešime „Valstybės švenčių komunikavimas tarpkultūrinėje erdvėje“. Pranešėja papasakojo apie Dailės akademijoje vykusią parodą, kurioje jaunos tekstilininkės bandė išausti mūsų identitetą. Jauna tekstilininkė Simona žydrame dangiškame fone išaudė tokį tekstą: „Ar jūs norite ištrinti savo nacionalinę vienybę?“. Dr.doc.Ina Dagytė sako, kad ji išaudė tai, kas mums labai svarbu ir vienas iš instrumentų, kuris neleidžia mums ištrinti tos nacionalinės vienybės yra valstybinės šventės. Pranešėja pašiurpusi nuo mūsų archaiškų tradicijų, kai per šventes sudeginamas iš šiaudų padarytas mūsų valstybės simbolis Vytis arba suvalgomas didžiulis tortas su Gedimino stulpais. Todėl pagal Švietimo ir mokslo ministerijos tautinio ir pilietinio ugdymo programą dr.doc. Ina Dagytė ėmėsi vykdyti projektą, kad išnagrinėtų mokinių, mokytojų ir kitų dalyvių požiūrį į valstybines šventes ir jų organizavimą. Tam buvo pasitelkti įvairūs tyrimo aspektai.

Atsidūrėme ekonominės – finansinės ir dvasinės krizės duobės dugne. Lietuvos piliečiai mažai prieštaravo, kad Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės sutrukdytų šios duobės kasybą. Po 20 metų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio puoselėjamas Tautinės vienybės principas dingo iš Seimo ir Vyriausybės organizuojamų įstatymų kūrybos ir jų realizacijos procesų.

„Tautiškumas vertybinėje plotmėje“ – politologo, Lietuvių tautinio centro pirmininko Mariaus Kundroto pranešimas. Jame prelegentas gana plačiai apžvelgia tautiškumo reikšmę žmogaus gyvenime, sakydamas, kad vieniems - tai savasties išraiška, kitiems - objektyvus žmogiškosios būties dėsnis, tretiems – dorovinė kategorija ir ugdantysis veiksnys. Visas šias išvardintas savybes tauta turi ir jos neatsiejamos viena nuo kitos.

Šiandieninės spaudos puslapiuose nepaprastai daug įvairiausios informacijos. Gausėja enciklopedijų ir žinynų, kelionių aprašų ir turistinių leidinių. Semkis, skaitytojau, pilnomis saujomis, dėkis atminties skrynelėn. Kiekvienam maga sužinoti, kas vyksta gimtojoje šalyje, kas dedasi plačiajame pasaulyje. Grožinius tekstus kartais savo pastabia akimi perkošia redaktoriai, atidžiau perskaito korektoriai. Įvairios temos, įvairūs spaudinių autoriai reikalauja tam tikros patikros ir priežiūros, idant būtų galima apsisaugoti nuo klaidų.

Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose lapkričio 17 dieną įvyko Lietuvos moterų lygos ir LR Seimo valstiečių liaudininkų grupės organizuota konferencija „Tautiškumo problemos globalėjančiame pasaulyje“, pritariant Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Į konferenciją atvyko dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos.

Lapkričio 18 dieną Alytaus „Volungės“ pagrindinė mokykla aidėjo nuo šurmulio. Čia vyko penktų klasių tautosakinė popietė „Pasakų pasaulyje“. Organizatorės - mokytojos lituanistės Danutė Šalaševičienė, Silvija Cegialienė, Vaida Gudaitienė.

Kiekviena tauta reiškiasi per kalbą. Lietuvių kalba – unikali ir žodinga indoeuropiečių kalbų dukraitė, savo turtus jau sudėjusi į dvidešimties tomų žodyną. Gerai žinoma, kad kalba ilgainiui keičiasi, turtėja, ieško vis naujesnių raiškos formų. Kalbos stilius – tai rašančiojo mąstysena ir jausena, skaitytojo sudominimo būdas.

Šilalės krašte kraštotyros darbo užuomazgos atsirado 1925 metais, kai įžymus to meto archeologas Petras Tarasenka paprašė periferijos mokytojų ir kitos inteligentijos padėti žiniomis jo rengiamam „Lietuvos archeologijos žemėlapiui“. Nuo 1932 metų, Pradžios mokslo departamentui nurodžius mokyklų vedėjams rašyti savo mokyklų kronikas, kraštotyra mokyklose tapo privalomu dalyku – atvykę apskrities inspektoriai visų pirmą kreipdavo dėmesį, ar mokykloje yra rašoma kronika (apie tai įrašydavo ir į patikrinimo aktą). Buvo pageidaujama, kad mokyklose būtų įsteigtimuziejėliai. Turimos žinios rodo, kad mokyklų vedėjai šventai vykdė šiuos nurodymus ir pageidavimus. Gaila tik, kad laikui bėgant, vykstant karui ir keičiantis valdžioms, dauguma surinktų muziejinių eksponatų buvo išblaškyti ar sunaikinti.

„Lietuvos maironiečių draugijos veikla ir jos indėlis į lietuvybės plėtrą” – tokia tema kalbėjo šios draugijos vadovas Eugenijus Urbonas. „Apie tai, ką davė Europai ir mums Didžioji Lietuvos kunigaikštystė dar mūsų protas ne visai suvokia, dar istorikai neparašė, nepatyrinėjo, nes daugelis vadovaujasi Rusijos kad ir pažangiais istorikais, bet jų tikslai buvo kiti” – taip sakė draugijos vadovas.

Trakų rajono švietimo įstaigų vadovų asociacija organizavo švietimo įstaigų vadovams pažintinę kelionę – seminarą „Lietuviško žodžio takais“ į Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities švietimo įstaigas (organizatorė – grupės vadovė Lentvario pradinės mokyklos direktorė Ona Ramanauskienė).

Per daugelį atkaklaus darbo, kūrybos ir kovų dėl laisvės bei socialinio teisingumo šimtmečių mūsų gentainiai sukaupė unikalų paveldą. Dalis to nacionalinio turto simbolių, relikvijų ir atspindžių išliko iki mūsų dienų, akivaizdžiausia – senovės paminklai: piliakalniai, pilys, senkapiai, alkai, mitologiniai akmenys, legendos, padavimai, dainos, kalbos reliktai. Senovės paveldo fragmentai sukaupti muziejuose, įprasminti knygose, meno kūriniuose, poezijoje. Senolių pasakojimai lyg gyvosios istorijos estafetė perduodami iš kartos į kartą. Dr. Kazys Račkauskas

Lidija Veličkaitė „O jūra, vakaro suknelę apsirengus, Baltais pasidabinus nėriniais, Grakščiu žingsniu į krantą žengia žengia Ir, rodosi, iš glėbio nepaleis.“ - tokiomis poetės Zitos Čepulytės eilėmis papuoštas lankstinukas, kvietęs į Palangoje, Vilniaus universiteto Svečių namuose rugsėjo 18 dieną vykusią konferenciją – diskusiją „Tautiškumo problemos dabartinėje Lietuvoje“, kurią surengė Lietuvos moterų lyga ir Lietuvai pagražinti draugija. Į konferenciją atvyko dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Telšių, Palangos ir Pakruojo.