Seimo narė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo pavesti Valstybės kontrolei atlikti auditą, įvertinant, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradėjo daugiau nei 420 pedagogų, norinčių įgyti kitų mokomųjų dalykų ar kitos ugdymo srities specializaciją.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ketvirtadienį paskelbė iki lapkričio pabaigos stabdanti beveik dvi savaites besitęsiantį streiką dėl darbo sąlygų, o artėjant kitų metų valstybės biudžeto priėmimui Seime atnaujinsianti protestą.

Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjunga (LŠMPS) pirmadienį nusprendė toliau tęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimų didinimo kitais metais bei kitų reikalavimų. Anot profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, kol kas sprendimas, ar bus organizuojamas mokytojų streikas, nepriimtas.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nemano, kad galima vienu metu susitarti dėl visų mokytojų profsąjungų keliamų reikalavimų. Vis dėlto, ji įsitikinusi, kad streiką planuojantys pedagogai yra linkę susitarti. Pasak J. Šiugždinienės, nei ministerija, nei profsąjungos nenori trikdyti ugdymo proceso.

Švietimo darbuotojų profsąjungai užsiminus apie galimą streiką dėl didesnio darbo užmokesčio, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas nemano, kad jis yra reikalingas. Vis dėlto, ministras teigia nebandysiantis uždrausti streiko, jei mokytojai nuspręstų tokį paskelbti.

Nuo 2016 metų mokyklose vykdoma Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa. 

Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais.

Ar mąstančios mašinos geba mokytis geriau už žmogų? Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentas Augustinas Dainys įsitikinęs

Gyvenamoji vieta ir artimiausia mokykla jau turi lemtingos įtakos daugybės jaunuolių ateičiai, - savo komentare „Žinių radijuje“ teigia žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. 

 Kasmet rengiu asmeninius akvarelinės tapybos plenerus Žvėryne žydint alyvoms ir rudenį, kai aitria oranžine gaisa šviečia klevų viršūnės, kupolais iškilusios virš čiabuvių skiauterėtų vasarnamių ir naujųjų stoginių

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių, tarp kurių – ir daugybė vaikų, mūsų šalies mokyklos bei mokytojai susiduria su begale nelengvų iššūkių. 

Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Islandija energetikos srityje, ypač perimti gerąsias praktikas diegiant atsinaujinančius energetikos šaltinius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Oficialų vizitą Islandijoje tęsiantis Lietuvos vadovas penktadienio popietę lankėsi Islandijos Hellisheidi geoterminėje jėgainėje, pranešė Prezidentūra.

Nuo naujų mokslo metų keičiasi valstybės paramos sistema pedagogikos studentams. Finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų. Paramos sistema tobulinama, atsižvelgiant į pedagogikos specialistų stygių šalyje, siekiant paskatinti didesnį stojančiųjų susidomėjimą pedagoginių studijų programomis.

Kiekvienais metais abiturientai su nerimu pasitinka brandos egzaminų sesiją. Vieni laikys matematikos, biologijos, kiti fizikos, dar kiti – istorijos egzaminą. Tai priklauso su kokiomis studijomis abiturientai sies savo tolimesnį karjeros kelią. Tačiau nesvarbu apie kokias studijas ateityje galvojama, visiems privalomas – lietuvių kalbos egzaminas.

„Matydami degantį Charkivo universitetą turime kalbėti apie universitetų solidarumą“, – sako filosofas Gintautas Mažeikis. Anot jo, reikia jau dabar galvoti, kaip išsaugoti Ukrainos elitą, nes neišsaugojus kultūros bus labai sunku atkurti Ukrainą kaip valstybę.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį užsiminė, kad, dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus epidemiologinei situacijai, gali būti kelioms savaitėms šalyje sugrąžintas nuotolinis mokymas. Vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad kol kas nuotolinio ugdymo įvesti neplanuojama – mokiniai po žiemos atostogų grįš į mokyklas.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, nors pandemija tradicinio mokinio krepšelio nepabrangino, tačiau iš daugelio pareikalavo papildomų investicijų į kokybiško internetinio ryšio užtikrinimo ar kitas, nuotoliniam ugdymui reikalingas, priemones. 

Programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo oficialiai pristatydama programos pagrindines gaires. „Tikiuosi, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėsime beveik tūkstantį „Tūkstantmečio mokyklų“. Sieksime, kad permainos pasiektų visas šalies mokyklas, nes šiuolaikiška ir vaikų įvairovei bei jų poreikiams atvira mokykla turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Visi vaikai turi turėti lygiavertes sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje aplinkoje jie auga ir kokių poreikių turi“, – sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino atnaujintus Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius planus, į kuriuos atsižvelgusios mokyklos rengs savo mokyklų planus ir organizuos ugdymą per ateinančius dvejus mokslo metus. Ypatingas dėmesys skiriamas matematikai ir fiziniam ugdymui, kai kuriose klasėse didinant šių dalykų pamokų skaičių, taip pat atsisakoma smulkaus reglamentavimo, daugiau laisvės suteikiant pačioms mokykloms. „Ilgai diskutavome su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais dėl ugdymo kokybės gerinimo, galimybių mokiniams gerai išmokti bazinių dalykų. Stebėdami nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimus, brandos egzaminų rezultatus matome vis prastėjantį matematikos žinių lygį, tai pabrėžia ir mokytojai praktikai, tai jau įsisenėjusi ir daug metų nesprendžiama problema.