VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

2024.08.28. Metalinės mokytojų klumpės

n/vorev -  Lietuvoje trūksta  daugiau nei 600 įvairių dalykų mokytojų

 

n/vorev1 - Mokyklos, turinčios mažiau mokinių, surenka mažiau mokinio krepšelio pinigų

Nuotraukos autoriaus

Romas A. Vorevičius

Žurnalistas

Mokytojų stygiaus mokyklose varpai skamba ne pirmi metai. Prieš kurį laiką į kai kurias mokyklas, tiesiogine prasme, rikiuodavosi mokytojų eilės... Laimėti konkursą mokytojo vietai užimti buvo didžiulis iššūkis... Patekti į ne vieną didmiesčio mokyklą buvo tiesiog neįmanoma. Pasitaikydavo atvejų, kai, atsiprašant, buvo, tarsi, laukiama kol koks vyresnis mokytojas... išeis Anapilin ir  atsiras  laisva vieta...

Užimtumo tarnyba informuoja, kad šiuo metu  Lietuvoje trūksta  daugiau nei 600 įvairių dalykų mokytojų. Mokyklų direktoriams  dėl mokytojų trūkumo ,,plyšta“ galvos... Netgi ieškant ,,su žiburiu“, nerandama matematikos, lietuvių, anglų kalbų, chemijos, informatikos mokytojų. Yra mokyklų, kurioms   reikia dešimties mokytojų...

Lietuvoje trūksta  daugiau nei 600 įvairių dalykų mokytojų

Mokyklų bendruomenės tokia situacija nėra patenkintos – iškyla aibė mokinių ugdymo problemų, pasitaiko, kad tuo pačiu metu mokytojai dirba ne su viena klase. Ar taip reformuojama švietimo sistema? Tarsi pateisindama situaciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė vis pažymi, kad panašių  problemų yra ir daugelyje Europos šalių. Ir vėl prisidengiama kitomis šalimis? Ar dėl to Lietuvai turėtų palengvėti? Tiesa, egzistuoja  pedagogų rengimo studijų programos, bet tik egzistuoja, nors būsimieji studentai skatinami stipendijomis.

Mokyklos, turinčios mažiau mokinių, surenka mažiau mokinio krepšelio pinigų. Nuotraukos autoriaus

Naujausia statistika pribloškianti – matematikos mokytojais ketina būti 9, chemijos 3 būsimieji studentai. Niekas nepasirinko fizikos mokytojo studijų programos... Kiek, baigusiųjų studijas, lieka dirbti mokyklose? O juk  Vilniuje ir Kaune mokinių ženkliai pagausėjo.

Įtraukusis ugdymas mokykloms, švietimo specialistams  patrauklumo nesuteikia...  Kiek mokytojų beliks mokyklose  pasibaigus šiems, jau prasidedantiems mokslo metams?

***

,,Lietuvos aidas“ įvairiose medijose paskelbė mokytojų ir jų bičiulių apklausą, kuri atliepia įvairius dabartinės švietimo skaudulius, bando tiesiai šviesiai atsakyti į klausimą, kodėl trūksta mokytojų?

Apžvelkime aktualesnius pasisakymus:

 

  • Dažnai įtraukusis ugdymas asocijuojasi su Danijos ugdymo pavyzdžiu; argi  mes turime tokias pat, kaip danai, darbo sąlygas? Kaip gali vykti reforma, jei mokyklose trūksta ir vaiko pagalbos specialistų: specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų?  Mokyklose ne pirmus metus mokosi įvairias negalias turintys vaikai. O kodėl pačioje Danijoje pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo privačios mokyklos? Ir Lietuvoje privačios mokyklos taps patrauklesnės, nes klasėje gali mokytis 10 mokinių.   (Vilma, Kaunas)
  • Siekis mokytojo profesiją padaryti prestižine subliuško –  mokytojų nebelieka, o prestižas seniai pamirštas... (Mantas, Vilnius)
  • A. Kubilius ir I. Šimonytė, galima sakyti, pavogė mokytojų pensijas. (Algimantas, Naujoji Akmenė)
  • Suprantama, kad teigiami pokyčiai visada reikalingi. Tačiau, kai mokyklose buvo pradėti aklai diegti įvairių šalių švietimo  sistemos modeliai,  mokyklose per labai trumpą laiką susidarkė švietimo sistemos darna. (Marija, Vilnius)
  • Dažnai nutinka, kai mokytojai išeina iš mokyklos dėl administracijos intrigų, nuolatinio kontroliavimo, mobingo, nenoro išgirsti, netgi, išklausyti kitos nuomonės. (Liubovė, Vilnius)
  • Mokytojų bendruomenė - ,,amžiuje“,  tačiau, pastebima tendencija, kad nuo 2019 m. mokyklose padaugėjo jaunesnių mokytojų. Mokyklose neretai dirba 3-4 mokytojų kartos. (Andrius, Grigiškės)
  • Daugelis mokyklų, pasirodo, neturi higienos paso, kuris, regis, mokyklai funkcionuoti nėra būtinas. Mokinių skaičius klasėje didžiulis, klasėse vos  telpa mokinių suolai, ne visur yra karšto vandens. (Auksė, Joniškio r.)

***

  • Negatyvus visuomenės požiūris į mokytojus, kurį visaip skatina valdžios politika;
  • Visiškai neatitinkantis darbo sudėtingumo lygis, popierizmas; dirbtinai sukeltas chaosas švietimo sistemoje (programos, vadovėliai. el. mokymo erdvės, egzaminai, patikrinimai, auditai po auditų);
  • Neskaidriai, nesąžiningai suformuota mokytojo etato sandara;
  • Sąžiningai padirbėjęs švietimo sūkuryje, supranti, kad atsidūrei beprasmybėje;
  •  Emocinė, psichologinė būsena tiesiog kenksminga žmogui, jei jis nuoširdus, mylintis vaikus...   (Birutė, Trakų r.)

***

  • Apskaičiuoti algą tarsi nesudėtinga, formulė aiški. Tačiau galutinis algos dydis priklauso nuo direktorių malonės, nes su įvairiomis valandomis galima manipuliuoti įvairiai. Jei nesi direktoriaus draugas, tai... (Saulius, Klaipėdos r.)
  • Kodėl lietuvių kalbos egzamine reikia rašyti rašinius  duotoms temoms? (Dainius, Kaišiadorių r.)
  • Mokykloje dirbu 44 metus. Dėl asmeninio mokytojos autoriteto nesiskundžiu, randu bendrą sutarimą su įvairių klasių mokiniais, administracija, miesto savivaldybės švietimo skyriais. Bet kas iš to, jei kabinete iki šiol neturiu išmaniosios lentos, nuo kreidos skeldėja rankos. Ir sostinėje didelė mokyklų gerbūvio  atskirtis. (Gina, Vilnius)
  • Sunkus darbas, kartais protu nesuvokiami reikalavimai ir per mažas atlyginimas. (Aušra, Vilnius)
  • Dažnai besikeičiantys švietimo sistemos ministrai - ,,ne į sveikatą“. (Jūratė, Tauragė)
  • Mokinių smurtas prieš mokytojus (net pradinėse klasėse) – tema tabu. Mokyklų administracijos linkusios nutylėti tokių atvejų faktus. (Laimutė, Gargždai)
  • Dažnai mokytojus iš mokyklos ,,išprašo“ mokinių tėveliai ir nekompetentinga  mokyklos administracija, kai mokyklos mikroklimatas kunkuliuoja skandalais, įvairiomis kontrolėmis. (Rytas, Šiauliai)

***

  • Didelei visuomenės daliai mokslas tapo ne vertybe, nes žmogus su aukštuoju išsilavinimu nedaug uždirba.
  •  ,,Supertėveliai“ į mokyklą žiūri, tarsi, kaip į vaikų kankintoją ir stengiasi apsaugoti vaikus nuo ,,niekadėjų“ mokytojų.
  • ,,Supertėvelių” nuotaikas jaučia vaikai, ir jas mokytojai gali pajusti pamokose.
  • Mokyklose pradėta integruoti vis daugiau sunkesnio elgesio mokinių, kas, neretai, klasėse sukelia chaosą.  Tėvai, žinodami apie konfliktines situacijas, dažnai dėl to kaltina mokytojus. Pats pavadinimas – įtraukusis ugdymas – skamba gražiai. Aš, tėvų vietoje, žinodama, kad jų vaikai dėl ,,speciukų“  tarsi nebeturi galimybės normaliai ugdytis, kelčiau ,,aliarmą“.
  • Specialiųjų poreikių mokiniai, vertinant žinias pusmečiais, turi būti įvertinami bent 4, o klasiokai tokį vertinimą supranta pakankamai tiesmukiškai - ,,nieko nedarė, o gavo teigiamą vertinimą“.
  • Mokytojų padėjėjų trūksta arba išvis jų nėra... Kalbama apie mokytojų padėjėjų finansavimo problemas. O ar mokytojo padėjėja gali prilygti specialiosiose mokyklose dirbantiems specialistams? Ar daug ką gali ,,žmonės iš gatvės“?
  • Jaunimas į mokyklą  dirbti neina, o jau atėjusieji dairosi į saugesnes specialybes.
  • Sugriauta nemokamo mokymo sistema -  ir tiek.
  • Mokyklos, turinčios mažiau mokinių, surenka mažiau mokinio krepšelio pinigų.  Todėl neturi pakankamai lėšų samdyti mokytojo padėjėjų.
  • Dažniausiai mokytojai lieka vieniši, spręsdami humaniškąją specialiųjų poreikių mokinių integravimo problemą.
  • Kaip pamokos laiko skirti kiekvienam mokiniui, kai specialiųjų poreikių turintys mokiniai reikalauja didesnės pamokos dalies laiko? Kada ugdyti kitus mokinius? Sakyčiau, kad įprastoje mokykloje mokytojai negali ,,atstoti" visų specialiųjų poreikių vaikams reikalingų specialistų, kad  ir kokių kompetencijų mokytojas būtų įgijęs. Specialiųjų mokyklų naikinimas – didžiulė švietimo sistemos klaida.
  • Mokykloje pravesti pamokas  - nepakanka. Jei nedirbi bendruomenės labui, nedalyvauji įvairiose projektinėse veiklose, vadinasi, ,,nesi ambicingas, esi blogas mokytojas“. Ir nesvarbu, kad toji veikla kartais atima daugiau laiko nei pamokos.
  • Vaikai klasėje negali suprasti, kurie jų draugai  turi sutrikimų, ir dažnai ima kopijuoti elgesio sutrikimų turinčius vaikus, nes, ypač paauglystėje, taip nori išsiskirti iš bendraamžių.
  • Panašu, kad švietimo sistema sąmoningai šaiposi iš mokytojų. Sukurta ir vis kuriama krūva naujų užduočių, atsakomybių, lyg lieptų per vienerius metus sudėvėti metalines klumpes.
  • Gal šios švietimo sistemos tikslas yra toks – nepajėgiant išspręsti daugelio opių problemų, visus suvaryti į privačias mokyklas, kurios, vardan ramybės, švietimo reformas sprendžia kitaip, nes... turi pinigų? (Greta, Klaipėda)

 

,,Lietuvos aidas“ sveikina su žinių Rugsėju...

Naujoji švietimo reforma aktuali visų tipų švietimo įstaigoms, daugeliui šalies gyventojų. Viltis visuomet lieka. Vilčiai suteikime mokymo, mokymosi ir pažinimo sparnus, kad metalinės klumpės būtų atgyvena, o ne ši XXI a. diena.

Atgal