VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

2024.09.16.Turėkim drąsos kūrybiškai spręsti švietimo sistemos problemas

1941 m. tremtinys

Kazlų Rūdos Garbės pilietis

Algimantas Lelešius

 

                      Kartą mano kolega mokytojas papasakojo: „Pastebėjau, kad mano sūnelis, moksleivis, bando simuliuoti susirgimą, kad nereikėtų eiti į mokyklą. (Toks moksleivių gudravimas žinomas tiek moksleiviams, tiek buvusiems kažkada moksleiviais jų tėvams – A.L.) Aš tvirtai pareikalavau, kad vaikas eitų į mokyklą. Vėl į tą prakeiktą mokyklą! – sudirgęs suaimanavo vaikas“.

                      Vis tik dalis tiesos jo nusivylime yra.

                      Prisimenu, vienais metais laikinai sutriko mokyklos šildymo sistema. Klasėse buvo šaltoka. Mokyklos vadovybė įsakė sutrumpinti pamokos trukmę iki pusvalandžio. Netikėtai išryškėjo to sutrumpinimo gera, teigiama pusė. Eureka! Po penkių-šešių pamokų nei mokytojai, o, svarbiausia, nei moksleiviai nebuvo pervargę, buvo atidesni, drausmingesni. Mokytojai vesdami didesniu tempu pamoką, perteikdavo tiek pat žinių kiek anksčiau per 45 minutes. Didesnis tempas užvedė mokytojus ir moksleivius. Tai suprantama. Moksleiviams išsėdėti suoluose kasdien penkias-šešias valandas – didelis išbandymas. Tai, natūralu, prieštarauja jų jaunų kūnų biologinei prigimčiai, kuri reikalauja judrumo.

                      Jeigu būtų vykdomas toks eksperimentas ir toliau pagrindinės pamokos baigtųsi po 3,5 ar 4 valandų. Moksleiviai dar 1,5-2 valandas turi saviraiškai (panašiai į užklasinę veiklą). Viena valanda gali būti skirta noro skaityti ugdymui. Tai nepaprastai svarbu, nes tai ugdo asmenybę.

                      Turėjau kažkada savo klasėje Joną. Jam sakydavau: „Jonai, nori būti žmogus – skaityk knygą“. Skaudu, kad Jonas pasirinko butelį ir seniai jo nėra.

                      Noro skaityti ugdymo priešas – tai mobilieji, išmanieji telefonai. Į juos taip beviltiškai įnikę moksleiviai. Jie nesuvokia, kad mobilieji telefonai tarsi užsimaskavę jiems kenkiantys priešai, kurie beprasmiškai atima daug laiko, bukina. Knygų skaitymą gali paįvairinti kilęs noras suvaidinti kokią nors sceną, pastatyti nesudėtingą spektaklį, kūrybiškai sukurti gal kažkokį šokį, sudainuoti sukurtą dainą. Svarbu žadinti kūrybos poreikį.

                      Lieka dar pusvalandis ar valanda. Ji gali būti skirta futbolui ar krepšiniui. Susidaro dvi komandos, geriau tos pačios klasės moksleiviai. Tas žaidimas sukelia daug teigiamų emocijų. Jos naudingos ir fiziškai ir psichologiškai.

                      Nelabai tikiu, kad biurokratinė, sustabarėjusi švietimo sistema ryšis tokiems kūrybiniams eksperimentams. Turi galvoje ne privačias, o masines mokyklas. Kūrybiškai eksperimentuojanti mokykla būtų patrauklesnė ir jauniems mokytojams.

 

 

Atgal