VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

2024.09.03.Dramatiška švietimo sistemos situacija

Algimantas Lelešius

1941 metų tremtinys, Kazlų Rūdos Garbės pilietis

Kasdien girdim per žiniasklaidą apie katastrofišką mokytojų trūkumą įvairiose mokyklose. Direktoriai medžioja mokytojus, džiaugiasi, jei prikalbina bent laikinai padirbėti mokytoją pensininką. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad švietimo sistemai vadovauja valdančiųjų partijų paskirti reikalą neišmanantys asmenys. Jie menkai suvokia kas ištiesų darosi mokykloje, nemato jos problemų iš vidaus. Jų spendimai abejotini. Iš esmės dažnai klaidingi. Tai paaiškėja vėliau. Pavyzdžiui panaikintas Vilniaus valstybinis Edukologinis universitetas (anksčiau vadinamas Pedagoginiu institutu).

  Prieš keletą metų buvo platinama negera nuostata: pirmoje vietoje moksleivių teisės. Tarsi moksleiviai būtų mokytojų skriaudžiami. Dabar atvirkščiai iškyla mokytojų teisių ir darbo sąlygų problema, nes jauni mokytojai baidosi mokyklos.

  Mokytojavau tris dešimtmečius ir turiu šiokią tokią patirtį. Prisimenu, buvo tokia sunki 8d klasė. Viena mokytoja sakė, kad kai jai reikia eiti į tą klasę, ji pradeda drebėti. Vėliau trys moksleiviai iš tos klasės atsidūrė už grotų. Jie buvo iš asocialių alkoholikų šeimų. Tie moksleiviai buvo nelaimė ir mokytojams, ir kitiems klasės moksleiviams. Juos reikėjo kuo anksčiau išsiųsti į profesines mokyklas mokytis darbininkiškų profesijų.

  Vyravo abejotina nuostata: reikia grūsti visus moksleivius, kad ir problematiškus į vietos mokyklą. Mokytojai viską atlaikys – problemų nebus. Taip manė švietimo biurokratai. O problemos palaipsniui atsirado: jauni mokytojai nenori eiti mokytojauti į tokios sistemos mokyklas.

  Dar vienas drastiškas atvejis. Mokytojas paprašė įžūlaus moksleivio liautis žaisti per pamoką išmaniuoju telefonu. Moksleivis nereagavo. Mokytojas priėjo ir bandė atimti telefoną. Mokinys pradėjo... grumtis su mokytoju. Šį klaikų atvejį išplatino televizija. Ar jauni potencialūs mokytojai, pamatę kas darosi mokyklose, panorės eiti dirbti jose?  Ar ne todėl mokyklose tiek mažai vyrų? Moterys kantresnės. Prisimenu, kai jauna mokytoja išėjusi iš klasės verkdavo, nes negalėjo suvaldyti įžūlių paauglių triukšmavimo per pamoką. Ir niekam tai nerūpėjo. Buvo laikomasi nuostatos, kad tvarka klasėje – mokytojos, kad ir pradedančios mokytojavimą, reikalas. Ir nei direktorius, nei pavaduotoja, kaip anksčiau, nepadės. Ir asocialūs girtuokliaujantys tėvai nelabai padėdavo. Kai kuriose šalyse didesnėse klasėse per pamoką būdavo dvi mokytojos. Viena vesdavo pamoką, kita buvo atsakinga už drausmę. Viena pradinių klasių mokytoja pasakojo: yra toks agresyvus moksleivis, kurio bijo visos mokytojos. Jis įžūliai tyčiojasi iš jų, šlykščiai keikiasi. Tėvai nelabai reaguoja. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas: jeigu vyresniųjų klasių moksleivis tyčiojasi iš mokytojo, tas moksleivis gali būti teisiamas. Kai kuriose šalyse tėvai už vaikų įžūlų elgesį mokykloje gali gauti didelę baudą. JAV mokyklose budi du policininkai, nes mokytojai vaikų muštynių atveju neturi teisės prie jų prisiliesti, išskirti ir pan.

  Atsiranda naujos sunkios problemos – tai narkotikų vartojimas, elektroninių cigarečių su nuodingom priemaišom rūkymas. Viena mokykla su šia problema nesusidoros. Čia pagrindinį vaidmenį turi atlikti policija, vaikų tėvai, visa visuomenė. Mokyklose turi būti rodomi filmai apie narkomanų, tarp jų ir moksleivių tragiškus likimus. O sunkaus elgesio nesutramdomi paaugliai turi būti siunčiami mokytis darbininkiškų profesijų į profesines mokyklas. Kad kuo mažiau tokių darbininkų būtų kviečiama iš musulmoniškų šalių.

 

Atgal