Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisą, kuria norima sudaryti sąlygas priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti gydymo įstaigoje asmenis, sergančius atvira tuberkulioze ir savo veiksmais ar neveikimu sukeliančiais pavojų savo ir visuomenės sveikatai.

Kalifornijos mokslininkams pavyko odos ląsteles tiesiogiai paversti smegenų ląstelėmis, praneša BBC. Šis atradimas gali padėti išvengti dėl kamieninių ląstelių kylančių problemų. Paprastai norint paversti vienos rūšies ląsteles kitomis pirmiausia jas reikia pakeisti į kamienines ląsteles. Kalifornijos mokslininkams, kurie atliko bandymus su pelėmis, pavyko ląsteles pakeisti be šio etapo.  

JAV ir Kinijoje atlikti klinikiniai bandymai rodo, kad naujas genais paremtas plaučių vėžio tyrimas padeda tiksliau nustatyti ligonio tikimybę išgyventi, praneša AFP.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gydytojai turėtų matuoti abiejų rankų kraujo spaudimą, nes spaudimo skirtumai gali reikšti, kad pacientas turi sunkiai pastebimų sveikatos problemų, praneša BBC.

Šventvaldė - t.y. hierarchija (gr. hieros - šventas + arche - valdžia) - daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus iki apačios, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Pažymėtina, kad svarbus griežtumas, nes vežimas griežtai statomas už arklio. Jei nesilaikyti šventvaldės, nukentės arklio sveikata. Ko gero, arklys išprotės, jei sumanytume vežimą statyti prieš arklį. Žmogus, kad būtų laimingas, turi būti sveikas, todėl privalo žinoti ir taikyti šventvaldę. Juk mes dažniausiai linkime sveikatos.

Sodininkų bendrijų teritorijoje bei 5 km atstumu nuo jos siūloma uždrausti "išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas".

  Lietuvoje žalą sveikatai, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, per savo gyvenimą patyrė trečdalis, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi vos 4 proc. apklaustųjų. Be to, 70 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų mano, kad šiuo metu mūsų šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema teismų keliu, kurią Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) siūlo keisti į Žalos atlyginimo be kaltės modelį, neveikia, yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam.

Be bakterijų, virusų, peršalimo susirgimų priežastimis yra ir gali būti magnetinio lauko anomalijos, vėjo energijos srautai, drėgmė, neigiamos emocijos. Šie faktoriai kaip tik atlieka mūsų savireguliuojančios sistemos disharmonizavimą. Prisilaikant medicininės astrologijos niuansų, operacinių komplikacijų gali sumažėti apie 15 procentų.

Vasaros metu gerokai daugiau jaunų (15 - 39 metų) žmonių užsikrečia lytiškai plintančiomis ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre vyko gydytojų ir žurnalistų diskusija, kaip saugotis nuo tų pavojingų ligų. Diskusijai vadovavęs Centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad susilaikyti nuo lytinių santykių jaunimui gana sunku ir įvairūs pamokymai neturi reikiamo efekto, todėl, nori nenori, tenka kalbėti ir apie saugų seksą. Tiesa, sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis 2010 m. stabilizavosi, bet sergamumas sifiliu per penkerius metus augo. Turi tendencija daugėti ir užsikrėtusiųjų ŽIV.

Dabartinėje pasaulinėje visuomenėje gydytojas gydo ne tik sergantįjį, bet jis yra įstatymų įpareigojamas teikti ir ne gydomąsias paslaugas: atlikti abortą,  eutanaziją, eksperimentus su embrionais, dar daugelį procedūrų su jais, propaguoti kontraceptikus ir t.t. Tačiau, reikia pripažinti, o tai dažnai buvo ir yra užmirštama, kad gydytojas, kaip ir bet kuris kitas visuomenės narys, privalo turėti tas pačias teises ir laisves, kurias skelbia visuotinė žmogaus teisių ir laisvių deklaracija,  kurią yra ratifikavusi ir mūsų valstybė jau 1995 m. Lietuvos Konstitucijos 18 straipsnis pripažįsta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tai reiškia, kad gydytojas turi turėti galimybę savo darbe vadovautis elgesiu, kurį diktuoja jo sąžinė, pasaulėžiūra, jo religiniai įsitikinimai.

Tarptautinės programos „5 dienoje” metu ekspertai nustatė, kad sveikatai sustiprinti žmogui per dieną reikia suvalgyti apie 400 g. vaisių, daržovių arba išgerti jų sulčių. Deja, vienas Lietuvos gyventojas kasmet išgeria mažiau nei 5 litrus sulčių, tai yra šešis kartus mažiau nei vidutinis Vokietijos gyventojas (28l) bei du kartus mažiau nei vidutinis Estijos gyventojas (11l). Šio kiekio toli gražu nepakanka, kad organizmą aprūpintume vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis.

Šiuolaikinė visuomenė ilgai vadovavosi nuostata – daugiau gaminantys, daugiau uždirba ir gali daugiau vartoti, o todėl privalo tapti laimingesniais. Žmonės stengėsi ir stengiasi kuo daugiau uždirbti, kad pagerintų savo gyvenimą. Tačiau daugelyje Vakarų šalių pajamos XX a. padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė – ne. Kodėl taip yra? Kokias pamokas ekonomistai ir politikai turėtų išmokti iš šios mįslės? Į tai mėgina atsakyti „laimės ekonomikos“ tyrinėtojai, bandantys derinti ekonomikos ir psichologijos mokslų žinias.

Analizuodami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų surinkimą, valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais padidėjus bedarbių ir socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičiui valstybės biudžeto asignavimų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis dalis į PSDF padidėjo 40 proc. Jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, PSDF biudžeto pajamos nedidės, todėl bus ribotos galimybės tenkinti gyventojų sveikatos priežiūros poreikius.

Kaskart paciento artimieji medikų teiraujasi, ar jų artimajam perpilamas kraujas yra saugus. Donorai prieš duodami kraujo klausia, ar medikai kraujo ėmimo metu neužkrės jų infekcinėmis ligomis. Baimė ir nepasitikėjimas išlieka, nes tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek ir Lietuvoje dar vis diskutuojama saugios kraujo donorystės tema. Kas gali užtikrinti maksimaliai aukštą kraujo saugumą? Daugelio išsivysčiusių šalių mokslininkai tvirtina - kraujo saugumą gali užtikrinti tik savanoris (neatlygintinai kraujo duodantis) kraujo donoras ir pažangiausi maksimalaus jautrumo laboratoriniai tyrimai. Kol kas mūsų šalyje savanorių kraujo donorų nėra labai daug, jei lyginsime su šalimis, kurios dešimtmečius puoselėja neatlygintinos donorystės tradicijas, tačiau Lietuvoje kasmet besikeičiantis požiūris į kraujo donorystę paskatina vis daugiau žmonių tapti neatlygintinais kraujo donorais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), bendradarbiaudamas su Europos ŽIV gydymo ir politinės paramos užtikrinimo srityje dirbančiomis asociacijomis bei kitų valstybių institucijomis, dalyvavo ES remiamame projekte „Sunflower” („Saulėgrąža“). Projekto tikslas – gerinti jaunimo žinias apie ŽIV ir AIDS, kitas lytiškai plintančias ligas, skatinti sąmoningą elgesį bei atsakomybę už save ir kitus.