Sveikata
Saugaus kraujo formulė: pažangūs tyrimai ir neatlygintina kraujo donorystė
Kaskart paciento artimieji medikų teiraujasi, ar jų artimajam perpilamas kraujas yra saugus. Donorai prieš duodami kraujo klausia, ar medikai kraujo ėmimo metu neužkrės jų infekcinėmis ligomis. Baimė ir nepasitikėjimas išlieka, nes tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek ir Lietuvoje dar vis diskutuojama saugios kraujo donorystės tema. Kas gali užtikrinti maksimaliai aukštą kraujo saugumą? Daugelio išsivysčiusių šalių mokslininkai tvirtina - kraujo saugumą gali užtikrinti tik savanoris (neatlygintinai kraujo duodantis) kraujo donoras ir pažangiausi maksimalaus jautrumo laboratoriniai tyrimai. Kol kas mūsų šalyje savanorių kraujo donorų nėra labai daug, jei lyginsime su šalimis, kurios dešimtmečius puoselėja neatlygintinos donorystės tradicijas, tačiau Lietuvoje kasmet besikeičiantis požiūris į kraujo donorystę paskatina vis daugiau žmonių tapti neatlygintinais kraujo donorais.
Deja, vien kraujo donorų geranoriškumo neužtenka, norint užtikrinti kraujo saugumą, būtina ir moderni, šiuolaikiška laboratorinė įranga kraujo ištyrimui dėl infekcinių ligų: hepatito B, hepatito C ir ŽIV. Nemalonūs incidentai Graikijoje, Danijoje, Slovėnijoje, kai perpilant donorų kraują pacientai buvo užkrėsti infekcinėmis ligomis, paskatino šias valstybes pakeisti požiūrį į donorų kraujo saugumo užtikrinimą ir į kraujo tyrimus dėl infekcinių susirgimų.
Tuo tarpu Lietuvoje VšĮ Nacionalinis kraujo centras iki šiol išlieka vienintele kraujo donorystės įstaiga, kurioje kiekvieno donoro kraujas tiriamas pačiu jautriausiu nukleino rūgščių amplifikacijos (NRA) tyrimu, kitaip sakant, kiekvieno donoro kraujas ištiriamas atskirame mėgintuvėlyje. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas - pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas. Kaip rodo statistika, atliekant individualų – atskirai kiekvieno donoro – viruso nukleino rūgščių tyrimą, pasaulyje kraujo perpylimo metu dar nebuvo užkrėstas nei vienas žmogus. Šia pažangia metodika visas donorų kraujas Nacionaliniame kraujo centre tiriamas nuo 2005 metų.
Nors kai kurios Europos šalys naudoja metodiką, kai į vieną mėgintuvėlį supilamas keleto, keliolikos ar net keliasdešimties donorų kraujas ir tik tuomet jame ieškoma viruso sukėlėjo, tačiau tuomet labai sumažėja galimybė aptikti virusą, nes sumažėja jo koncentracija mėginyje, jei į vieną mėgintuvėlį supilama iki 24 donorų kraujo mėginių ir daromas nukleino rūgščių tyrimas, hepatito B nustatymo jautrumas sumažėja iki 9 kartų, lyginant su individualiu donoro kraujo tyrimu, tikimybė praleisti donoro kraujyje esantį ŽIV padidėja iki 35 kartų, o hepatito C virusą – net iki 57 kartų. Mokslininkai įrodė, kad reagentai pradeda fiksuoti viruso nukleorūgštis (ženklą, kad kraujas yra užkrėstas virusu) nuo tam tikros ribos – kai kraujyje yra pakankamas aptikimui viruso dalelių skaičius. Jei donoras užsikrėtė neseniai, viruso dalelių žmogaus kraujyje yra labai nedaug, o šį mėginį dar praskiedus sveikų donorų krauju, jame viruso dalelių yra per mažai atpažinimui. Mišinyje esantį užkrėstą kraują galima praleisti kaip neatpažintą.
Kodėl VšĮ Nacionaliniame kraujo centre toks didelis dėmesys skiriamas kraujo saugumui? „Nacionalinio kraujo centro misija – nuolat ir laiku aprūpinti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiu, aukštos kokybės krauju, jo komponentais ir preparatais. Tarp Lietuvos kraujo donorų yra ženkliai paplitę tokie mirtini virusai kaip hepatitas C ir hepatitas B. Daugiau nei pusė donorų vis dar yra atlygintini – kraujo duoda už pinigus. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad gydymo įstaigoms tiekiamas donorų kraujas būtų maksimaliai saugus ir kokybiškai ištirtas pažangiausiu metodu,“ – teigia Nacionalinio kraujo centro direktorius doc. Vytenis Kalibatas.
Pasak Nacionalinio kraujo centro vadovo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose ir rekomendacijose, apibrėžiančiose kraujo donorystę, bei Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose nustatyta, kad vienas pagrindinių kraujo donorystės veiklos principų – kraujo saugumo užtikrinimas. Siekiant apsaugoti pacientų, kuriems perpilamas kraujas, jo komponentai ir preparatai, sveikatą ir neleisti plisti infekcinėms ligoms, būtina taikyti visas saugumo priemones ir tinkamai naudotis mokslo pažanga.
„Kraujo tarnyboje dirbu beveik jau 30 metų. Pastebėjau, kad kraujo donorystės veikla labai susijusi su technologijų pažanga“, - sako Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorė Rita Vaitkienė.
„Mano darbo pradžioje donorų kraujas buvo imamas į stiklinius butelius, tiriamas tik dėl sifilio ir hepatito B. Todėl nenuostabu, kad ligoniams, kuriems kraujas buvo perpiltas prieš 20-30 metų, siūloma pasitikrinti dėl hepatito C. Paprasčiausiai apie hepatitą C tuo metu nebuvo net žinoma. Man, kaip medikui, labai svarbu, kad šiuo metu ruošdami kraujo komponentus ir tirdami donorų kraują, taikome naujausias bei pažangiausias metodikas. O juk Lietuvoje tirti donorų kraują dėl hepatito C pradėta pirmiausia visame Rytų Europos regione. Todėl ir toliau turime pagrindinį dėmesį skirti kraujo saugumui. Didžiuojuosi, kad jau penkti metai dirbu Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filiale, šiame regione daugiausia donorų kraujo duoda neatlygintinai. Žinau, kad savo darbu prisidedu gydant ligonius,- pateikiant kokybiškus ir saugius kraujo komponentus“,- pastebi Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorė Rita Vaitkienė.
Kraujo donorus vienijančių organizacijų atstovai pripažįsta, kad nei vienas savanoris kraujo donoras negali visiškai garantuoti už savo kraujo saugumą, jei kraujas nėra ištiriamas pažangiausiu metodu. Net Danijos ir Slovėnijos pavyzdžiai liudija, kad šalyse, kur yra neatlygintina donorystė, taip pat turi būti skiriamas ypatingas dėmesys kraujo ištyrimui pažangiausiu metodu. Deja, bet pacientai negali pasirinkti, kokį kraują jam perpils - saugų ar mažiau saugų, tačiau kai susiduriama su klausimu, kokio kraujo norėtumėte savo artimajam, diskusijų nebelieka.
Neatlygintinus donorus vienijančios organizacijos „Gyvybės lašas“ vienas iš steigėjų Olegas Mackevič pastebi, jog neatlygintiniems donorams, dovanojantiems savo kraują vardan kitų žmonių gyvybių, yra ypač svarbu, kad jų dovana neužkrėstų sunkiai sergančių ligonių. O.Mackevič pastebi, kad galimybė išsitirti sveikatą lieka vienu iš motyvų tapti kraujo donoru, tačiau valstybė turi skatinti ir neatlygintiną kraujo donorystę, ir užtikrinti kiekvienam ligoniui maksimaliai saugius kraujo komponentus.
„Mes, neatlygintini kraujo donorai, siekiame, kad dovanojamas kraujas būtų visur tiriamas tik individualiai kiekvienam donorui ir remiame Nacionalinio kraujo centro požiūrį, kad donorų kraujas turi būti tiriamas tik pažangiausiu metodu“, – teigia O. Mackevič.
Atgal
