Sveikata
10 21. XXI amžiaus medicinos beieškant (2)
Egidijus Staigys
Be bakterijų, virusų, peršalimo susirgimų priežastimis yra ir gali būti magnetinio lauko anomalijos, vėjo energijos srautai, drėgmė, neigiamos emocijos. Šie faktoriai kaip tik atlieka mūsų savireguliuojančios sistemos disharmonizavimą. Prisilaikant medicininės astrologijos niuansų, operacinių komplikacijų gali sumažėti apie 15 procentų. Gydytojų darbas rašyti mirties liudijimus, dabar ten rašomos visokios priežastys. Tikėtina, jog yra tik viena mirties priežastis - tai gyvybinės energijos pasitraukimas iš mūsų kūno, būtent šios energijos tėkmė kūne lemia kraujo tekėjimą, o ne dėl to, kad širdis varo kraują lyg pompa. Juk nesunku apskaičiuoti, jog širdies fizikinė jėga per maža varyti kraują tokiu baseinu, įskaitant ir kraujagyslių veiksmus ir vadinamąjį slėgio skirtumą. Daugelis paklaustų, o kaip su dirbtine kraujo apytaka širdies operacijų metu - lyg ir gerai dirba dirbtinė širdis, bet pabandykite varinėti kraują mirusiam žmogui. Net dvigubai galingesne širdimi nieko nepavyks, vadinasi, pagrindinė širdies funkcija būti centrine virpesių ir impulsų perdavimo stotim, o siurblio funkcija - antraeilė. Pagrindinė kraujospūdžio dydžio esmė - žmogaus banginės charakteristikos, o ne skilvelio darbo, kraujagyslių būklės, kraujo klampumo raiška. Išvada: sergantys širdies nepakankamumu žmonės turėtų turėti mažą spaudimą, antra, tokie kraujospūdžio svyravimai paros, mėnesio laikotarpiu, kas būdinga hipertonikams, nepaaiškinami dabar priimtinais kraujospūdžio mechanizmais.
Ar mirties data nulemta? Panašu, jog šis teiginys labiau artimas tiesai, bet egzistuoja vienas niuansas, jog gyvybinė energija cirkuliuoja, turėdama savo bioritmologinius pikus ir minusus, vadinasi, kartais įmanoma mirtį aplenkti. Akivaizdu, nukirtai žmogui galvą ar suleidai jam dozę nuodų - jis mirs. Žmogaus anatominiai, fiziologiniai, biocheminiai niuansai predisponuoja mirtį taip pat, bet kartu galima pasakyti, jog egzistuoja tūkstančiai atvejų, kai klinikiniai žmogaus parametrai - žemiau nulio, o jis nemiršta, arba žmogus, būdamas beveik sveikas su gerais rodikliais, miršta staiga, beveik be rimtos priežasties.
Gyvybinė energija pasitraukia iš kūno, ir tada įvyksta mirtis. Ji gali pasitraukti iš kūno, kai su juo atsitinka kažkas ypatingo, kaip, pvz., galvos nukirtimas. Medicinoje rašomos diagnozės - tai normalu. Bet tektų pastebėti, jog ne visos diagnozės logiškos, teisingos: pvz., bene dažniausia diagnozė - uždegimai, bet juk tai pasekmė, o ne pagrindinė problema. Prieširdžių virpėjimas labai nevienalytė problema, visiškai neaišku, kas yra sinkopė, depresija. Tik atskleidus gyvybinių procesų schemas bus galima parašyti tikras diagnozes. Gali paaiškėt, jog tokios diagnozės kaip praeinantis kraujotakos sutrikimas, šizofrenija predisponuojami žmogaus geometrijos sutrikimų aspektu.
Ar egzistuoja jaunytės eliksyras? Tikriausiai taip. Kur jo ieškoti? Gal netoli lytinių hormonų. Nuo seno žmones buvo linkta grupuoti pagal charakterio tipus, sudėjimą. Siūlau dar vieną 4 tipų klasifikaciją: tai grubesnės materijos, labai grubios, subtilesnės ir labai subtilios kategorijos. Iš čia ir išvada, jog ne visiem gali tikti homeopatija, ne visiem tinka stiprūs klasikiniai vaistai. Žodį „materija“ čia reiktų suprasti gerokai subtiliau.
Senokai pastebėta, jog tarp žmonių susidaro simpatijos, antipatijos, vieni paklūsta kitiems, kiti neklauso vienų, bet paklūsta kitiems - tai gana lengvai paaiškinama biofizika. Iš čia peršasi išvada, jog galima, o gal ir reikia parinkti pacientui geriausiai tinkamą medicinos seserį ar gydytoją: juk jų energijos mainai - pakankamai svarbi charakteristika gydymo efektyvumui.
Dažnai laikraščiuose žurnaluose, per televiziją girdime, apie rizikos faktorius, adinamiją, labai didėjantį sergamumą, stresus. Iš tikro, kai kurių susirgimų kreivė tiesiog katastrofiška, bet kartu iškyla klausimas, ar iš tikro mums žinomi faktoriai pateisina tokį sergamumo augimą. Mano nuomone, tikrai ne. Tai kas gi dar tai lemia, gal nerezonansinė architektūra, kvadratiniai kambariai, ne tos statinių medžiagos, traumuotas vanduo, palydovų, lėktuvų veiklos padariniai, mobiliųjų telefonų sudarkyti „oro kanalai“, dirbtinės molekulės, pagaliau psichinė tarša, kuri labai ženkli, pvz., mes nežinome, jog mūsų mintys gali lemti net vienokius ar kitokius orus, pasekoje nerezonansinių signalų, siunčiamų į visatą. Mes atbulinio ryšio principu gauname algas, ligas, nevaisingumą. Be to, matant dabartinius žmones tenka pastebėti, jog žmonės nebenori dainuot, kas ankščiau buvo savaime suprantama, neturi tokių meilės, draugystės vibracijų, apie kokias rašoma literatūriniuose kūriniuose. Mūsų visata rišasi laidų principu, taigi kažką nukirsdami kenkiam sau, tai tarsi žmogaus projekcinių zonų pasireiškimas.
Noriu iškelti dar vieną hipotezę, jog širdies kraujagyslių susirgimai susiję su mūsų gyvenimu proto projekcijoje, o ne širdies, gal tai taip pat dislokacija, aišku ne šimtaprocentinė. Kokie prietaisai galėtų atsirasti 21 amžiaus medicinoje? Be jokios abejonės, tai viso kūno biopotencialų registruoklis, tarkim išplėstas kardiografas, predebeto, prevėžio ekspres prietaisai, jo didenybė sinchronizatorius. Kas tai per daiktas? Jo istorija senoka, tai ir šventos girios, ir piramidės, ir bažnyčios, piliakalniai, bet dabar jau to neužtenka... Medicinos mokslui ypač aktualu atsakyti, kodėl taip dirba ląstelių kalio natrio siurblys, kas gi pastoviai depoliarizuoja ląsteles, ar gyvybinė energija, cirkuliuodama žmogaus kūnu, turi tik anatomines kliūtis ar dar gali būti kitokių kliūčių. Vadinasi, žmogus suserga ne iš karto, o per daugelį metų. Savaime suprantama, tai galioja ne visom situacijom: 10 metų blogos mitybos ar streso sukelia ligą, todėl naivu tikėtis, jog per savaitę ar tris dienas galima išsigydyti ligą. Sveikimas tai sudėtingas procesas... Kartu galima pastebėti, jog mūsų civilizacijos perspektyva prastoka, esamų procesų eigoje, bet kartu tikiu, jog gali atsirasti prietaisas, kuris duos žmogui gyvybinės energijos ir padės beviltiškiems ligoniams.
Atgal
