Sveikata
11 25. 96 proc. lietuvių nesikreipia dėl patirtos žalos sveikatai atlyginimo
Gintas Tautkus
Lietuvoje žalą sveikatai, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, per savo gyvenimą patyrė trečdalis, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi vos 4 proc. apklaustųjų. Be to, 70 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų mano, kad šiuo metu mūsų šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema teismų keliu, kurią Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) siūlo keisti į Žalos atlyginimo be kaltės modelį, neveikia, yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam.
Rinkos tyrimų bendrovės "GfK CR Baltic" apklausos duomenimis, 29 proc. didmiesčių - Vilniaus, Kauno - ir 39 proc. mažesnių miestų - Alytaus, Jonavos, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ar Mažeikių - gyventojų yra patyrę žalą sveikatai, tačiau dėl žalos atlyginimo kreipėsi vos 12 proc. nukentėjusiųjų.
"Nuolatiniai teisiniai konfliktai tarp gydytojų ir pacientų virto "gynybine medicina": pacientas pateikia skundą, o gydytojas atsiriboja gynyba, - sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Jo teigimu, taip atsiranda pacientų ir gydytojų tarpusavio nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas. Sveikatos politikos centro tyrimas parodė, kad net 46,6 proc. pacientų nesikreipia į atitinkamas institucijas dėl žalos atlyginimo, nes nenori konfliktuoti, kadangi ateityje gali tekti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas. 61 proc. mano, kad tai nieko nepakeistų. Tai lėmė, kad pernai teismui buvo pateikta vos 14-os pacientų ieškinių, 2 iš jų buvo patenkinti.
"GfK CR Baltic" Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus teigimu, labiausiai dėl žalos atlyginimo vengia kreiptis pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių atstovai: "Pusė apklaustų pensininkų ir 43 proc. namų šeimininkių bei namuose vaikus auginančių moterų yra nukentėję gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau dėl žalos ar pretenzijų nesikreipia atitinkamai - 72 proc. ir 91 proc. Be to, mažiausiai - vos 2 proc. - dėl žalos atlyginimo kreipiasi darbo neturintys arba ieškantys žmonės.
LGS prezidentas pabrėžia, jog nei pacientai, nei gydytojai nėra patenkinti šiuo metu Lietuvoje veikiančia žalos pacientams atlyginimo sistema: 39 proc. apklaustųjų mano, kad žalos atlygino sistema Lietuvoje neveikia, o patyręs žalą pacientas turi labai mažai galimybių gauti kompensaciją. 31 proc. mano, kad žalos kompensavimo sistema sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam, nes reikalauja daug laiko ir išlaidų.
Šiuo metu galiojančios sistemos pagrindas - gydytojo kaltės įrodymas, nors pasak prof. L. Labanausko, įvykus nelaimei, pacientams svarbiausia yra išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nelaimė atsitiko. Taip mano du trečdaliai apklaustųjų ir vos 13 proc. jų įrodinėtų medikų kaltę teismuose. Dėl to 50 proc. apklaustųjų norėtų sistemos, kad, prireikus būtų kreipiamasi į specialų pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo fondą, kurio ekspertai operatyviai nustatytų žalos dydį, o žala būtų kompensuota neįrodinėjant gydytojo kaltės. Taip mano net 67 proc. vadovo pareigas einančių ir 55 proc. savarankiškai dirbančių apklaustų verslininkų.
Atgal
