VISUOMENĖ
04 28. Ir guli purpurinis šleifas ant bėgių
Gintvilė Switters
Kaip peilis įsmigęs danguje šviečia vakaro gaisai. Pasigirsta čaižus stabdžių klyksmas. Rauda. Pakyla juodvarnių būrys: čežantys jų sparnai šiurpina sielą. Guli baltas kūnas, tarsi nukirstos laukinės orchidėjos žiedas, srūvantis krauju. Kaip plaštakė į ugnį krito jauna mergina po traukiniu. Kalbuosi su miestelio gyventoja Eliza, netekusia geriausios 18 metų draugės Maraikos. Tarsi rasos lašiukai virpa ant blakstienų ašaros. „Jai nieko netrūko: pasiturintys tėvai, vila, baseinas, moderni aparatūra... Tik nebuvo to, ko troško jauna širdis – meilės. Ji buvo 2 kartus išprievartauta, tačiau nedrįso niekam pasakoti apie savo gėdą. Mergina tapo labai baikšti – vengė kontaktų su svetimais žmonėmis. Kai aš susipažinau su Maraika“, - tęsia pokalbį Eliza (27 m.), - „pajutau jos nerimą ir baimę. Su didele meile priėmiau ją į savo šeimą. Maraika buvo labai madinga: visada rengėsi kaip jauna dama. Apsilankiusi pas mane nusirengdavo princesės rūbus ir apsirengdavo mano vyro sportinėm kelnėm“.
Tarsi maža mergaitė Maraika susirangydavo ant sofos ir, prisiglaudusi prie Elizos, žiūrėdavo filmus, plepėdavo apie kasdieninius dalykus, dienos įvykius, patirtus įspūdžius. Ji gyveno kitame miestelyje ir turėdavo traukiniu grįžti į tėvų namus. Tėvai, turintys privačią firmą, gerai uždirbo, nieko netrūko, nebent paukščių pieno. Maraika troško meilės, švelnumo, paramos. Deja, ji nepatyrė gilios meilės iš savo tėvų, kurie dažnai išvykdavo į užsienį, prabangias vilas, o duktė likdavo viena su aukle. Draugystė su Eliza buvo vienintelis Maraikos džiaugsmas. Jos čiauškėdavo apie madas, muziką, gamindavo pramogai juvelyrinius dirbinius. Tą tragišką dieną Maraika buvo pas Elizą ir nerūpestingai paklausė, kada jos sesuo Tini vyks į kitą miestą. Niekas nenujautė artėjančios nelaimės: 2011 metų gegužės 25 d. Maraika nusižudė. Laidotuvėse dalyvavo apie 500 žmonių. Lelijom puoštą karstą surijo ugnies liepsnos, liko tik pelenai ir neišdildomas skausmas...
Savižudybės tampa didžiule problema Olandijoje. Tai ypač aktualu tarp jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonės renkasi šį baisų kelią. Daugelis savižudybių įvyksta dėl religinių priežasčių, psichinės būsenos, meilės dramų.
Centrinio statistikos biuro duomenimis, kasmet nusižudo apie 1500-1600 žmonių, t.y. 4 žmonės per dieną. Susidarė labai drastiška situacija. Vyriausybė ieško būdų, kaip sustabdyti šią tendenciją. Kiekvienais metais Olandijoje nusižudo iki 400 000 žmonių. Pagrindiniai miestai: Amsterdamas, Roterdamas, Utrichtas, bet ir mažuose provincijos miesteliuose ta pati problema. Įvairios instancijos, telefonų stotys, krizės centrai, psichiatrijos ligoninės vykdo prevencinį darbą. Savižudybių problema aktuali ir Belgijoje. Pagal 2007 m. duomenis - iš milijono žudosi 161 žmogus. Olandijoje gyvena 1,5 mln. viengungių. 40 proc. iš jų - psichiatrinių ligoninių pacientai. Gilėjant ekonominei krizei, gausėja bandymų nusižudyti. Olandijoje numatyta bausmė už bandymą žudytis. Jaunų žmonių sprendimą baigti gyvenimą savižudybe lemia įvairūs faktoriai. Nepagydomų ligų atveju leidžiama taikyti eutanaziją. Narkotikai ir alkoholis naikina žmonių sielas. 20 proc. visų bandžiusių žudytis tampa invalidais. Tai palieka didžiulę psichologinę traumą, atneša begalinį skausmą artimiesiems.
Naktis. Tylu, pasigirsta cypiantys stabdžiai. Naktinius savižudžius palydi šiugždantys šikšnosparnių balsai. Apie tai verčia susimąstyti kiekvieną žmogų, nes, kaip rašoma LAMA Zopa Rimpoche knygoje, „gyvenimo tikslas – padėti ir tarnauti žmogui“.
Atgal
.jpg)
