VISUOMENĖ
2024.10.03.DĖL PREZIDENTO ANTANO SMETONOS PAMINĖJIMO
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
DĖL PREZIDENTO ANTANO SMETONOS PAMINĖJIMO
Vilnius, 2024-10-02
Antanas Smetona buvo vienas iš pagrindinių veikėjų dėl Lietuvos valstybės atkūrimo.
Dėkojame Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui inicijavusiam ir organizavusiam Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines. Apgailėtina, kad aukščiausios Lietuvos institucijos ir politikai atsisakė šios misijos.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2017-01-04 vieni iš pirmųjų kreipėsi į LR Seimą, kad 2019 metai būtų paskelbti Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Dėkojame Seimui, kuris 2017-12-07 priėmė nutarimą „Paskelbti 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos metais“.
2019-02-01 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba su partneriais Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje iškilmingai paminėjo Prezidento Antano Smetonas metais. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės vardu nebuvo paminėti Lietuvos Prezidento Antano Smetonos metai.
Daugelį žmonių skaudina valdančiosios daugumos politika ignoruojanti tinkamai pagerbti Prezidento Antano Smetonos atminimą.
ŽINOTINA IR PRIVALU ŠIMTUS KARTŲ AIŠKINTI APIE A. SMETONOS ŽYGIUS DĖL VALSTYBĖS ATKŪRIMO IR LIETUVOS VALDYMO PERIODĄ, kai žemdirbių valstybė sutaupė apie 9.3 tonų aukso luitų ir patikėjo saugoti užsienio valstybių bankuose, kai šiuo metu Lietuva prisiskolino iš užsienio bankų apie 50 milijardų eurų; Kad Antanas Smetona Vyriausybės posėdyje pasisakė priešintis sovietinei kariuomenei, bet jo nepalaikė Vyriausybės nariai ir ypatingai aukštieji karininkai – Antanas Smetona išvyko iš Lietuvos, bet Latvijos ir Estijos Prezidentus sovietai numarino tremtyje, o Smetonos namą galimai padegė Amerikoje sovietinės spec. tarnybos; kad Sporto halė buvo pastatyta Europos krepšinio čempionatui per nepilnus metus, kad Vilniuje virš 30 metų statomas stadionas ir pradanginta dešimtys milijonų litų ir eurų, kad didingai ir iškilmingai buvo paminėtos Vytauto Didžiojo karūnavimo penkiašimtosios metinės; Kad Darius ir Girėnas bei kiti lakūnai atliko tarpkontinentinius skrydžius, ... ir taip toliau, ir taip toliau.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad Vilniaus valdžia nori pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai atokiame Basanavičiaus gatvės skverelyje, O LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA PAMINKLĄ STATYTI SIŪLO VILNIAUS CENTRE, CENTRINIO KNYGYNO SKVERELYJE KUR 1918 METAIS DIRBO VALSTYBĖS TARYBA, KURIAI VADOVAVO ANTANAS SMETONA IR ČIA PAT DIRBO LIETUVOS VYRIAUSYBĖ IKI LEMKAMS OKUPUOJANT VILNIŲ. Apie tai žemiau pateikiamuose prieduose.
Siūlome šiuos dokumentus pridėti prie Prezidento A. Smetonos minėjimo dokumentų.
PRAŠOME iškiliai ir didingai pagerbti Prezidento Antano Smetonos atminimą.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad valdančioji dauguma įsigilintų į Prezidento Antano Smetonos atliktą milžinišką ir didingą darbą atgaivinant Lietuvą iš nebūties.
PRAŠOME visų reikalauti paminklą A. Smetonai pastatyti Vilniaus centre Centrinio knygyno skverelyje.
Pagarbiai,
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
PRIEDAS NR. 1
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Dar kartą dėl paminklo Prezidentui Antanui Smetonai
Vilnius, 2024-05-01
2024-03-06 rašėme Jums laišką ”Pastatykime Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai (1874.08.10 – 1944.01.09) paminklą Vilniaus centre” (pridedame).
Gauta įvairių atsiliepimų.
Pateikiame Prezidento kanceliarijos laišką (pridedame).
Pateikiame Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą (pridedame).
Seimo Pirmininkė ir Ministrė Pirmininkė visiškai nereagavo.
Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybė primygtinai aiškina, kad atlikus įvairiausius tyrimus paminklui buvo parinkta vieta Basanavičiaus gatvėje Nr. 13.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad savivaldybė vykdydama tyrimus gyventojams pasiūlė tik dvi paminklo statymui vietas – Basanavičiaus gatvėje Nr. 13 ir prie namo Tilto gatvėje.
APGAILESTAUJAME, kad mūsų pateiktas siūlymas nebuvo rekomenduotas visuomenei svarstyti.
Kai tuo tarpu Vilniaus Sąjūdžio taryba ne vieną kartą savo laiškuose Jums aiškino pateikdama argumentuotus pasiūlymus ir prašė, kad paminklą reikėtų statyti Vilniaus miesto centre prie Centrinio knygyno Gedimino prospekto Nr. 13. skverelyje. Čia Jurgio pr. Nr. 13 buvusiame name atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę dirbo Lietuvos Taryba, vyriausybė ir svarbiausios Lietuvos institucijos.
MŪSŲ MANYMU paminklui vietą turėtų parinkti specialiai sudaryta Valstybinė komisija. Instituciniai sprendimai statyti paminklus Lukiškių aikštėje ir rašytojui Justinui Marcinkevičiui šiurpina daugybę žmonių.
Todėl prašome atsižvelgti į Prezidento kanceliarijos išreikštą nuomonę ir susirūpinimą bei mūsų daugkartinius siūlymus paminklą statyti Gedimino prospekte Nr. 13 skverelyje.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas, tarybos istorinės
grupės vadovas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos prmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas. Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis tel. 8611 30131Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. [email protected]
PRIEDAS NR. 2
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Pastatykime Lietuvos Respublikos Prezidentui
Antanui Smetonai (1874.08.10 – 1944.01.09).
paminklą Vilniaus centre
Vilnius, 2024-03-06
2023-02-01 rašėme Jums laišką, kad paminklas Prezidentui Antanai Smetonai būtų pastatytas Gedimino prospekto namo Nr. 13 skverelyje prie centrinio knygyno, Vilniuje, nes čia vyko visi svarbiausi valstybės atkūrimo, valdymo, krašto gynybos ir ūkio atstatymo organizavimo darbai bei Lietuvos pripažinimo ir diplomatijos darbai (priedas Nr. 1).
2023-04-05 nesulaukę atsakymo vėl Jums rašėme laišką (priedas Nr.2).
2023-05-10 nesulaukę atsakymo vėl pakartotinai rašėme laišką (priedas Nr. 3).
PAŽYMIME, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje vyko pamąstymai, pasikeitimai nuomonėmis, svarstymai. Mums susidarė nuomonė, kad Vilniaus Sąjūdžio tarybos pasiūlymas pastatyti paminklą Antanui Smetonai Gedimino prospekte Nr. 13 prie Centrinio knygyno Vilniuje susilaukė ženkliai daugiau pritarimų.
PAŽYMIME, kad 2024 metais sukanka 150 metų nuo Antano Smetonos gimimo ir 80 metų nuo mirties. Didelė dalis visuomenės 2024-uosius metus pažymi kaip A. Smetonos 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines ir organizuojami įvairiausi renginiai šiai iškiliai Lietuvos asmenybei pažymėti.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad per 20 Nepriklausomos Lietuvos metų Antanas Smetona 15 metų buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Daugeliui žinoma, kad žemdirbių valstybė Lietuva buvo sukaupusi apie 9,3 tonų aukso luitų ir juos laikė pasaulio bankuose. Pasaulio bankai išsaugojo Lietuvos auksą ir didelę dalį sugrąžino Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Šiuo laiku Lietuva pasaulio bankams yra skolinga apie 27,5 mlrd. eurų.
Lietuvoje kai kada ir ypatingai iš aukštų politikų ir valdžios sluoksnių tenka išgirsti, kad Lietuva nepasipriešino ir kad be šūvio buvo sovietų okupuota. Didžiausiu kaltininku bandoma skelbti ir niekinti Prezidentą Antaną Smetoną, kuris esą pabėgo iš Lietuvos. Tokie kaltinimai yra Lietuvos niekinimo ir politinių dividendų prisirinkimo šaltiniai. Todėl prašome susipažinti su 2023-06-19 dieną Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos “1944-1953 m partizaninio karo pradžia Lietuvoje” medžiaga (medžiaga yra plačiai išviešinta internetinėje erdvėje ir su ja galima susipažinti surinkus GOOGLE sakinį pateiktą kabutėse). Konferencijoje kalbėjęs doc. dr. Vytautas Jakubauskas pateikė labai svarbią informaciją apie situaciją Lietuvoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Jis pažymi, kad 1940 metų birželyje totaliniame sumobilizuotos Lietuvos kariuomenės pasipriešinime galėjo dalyvauti apie 150-160 tūkstančių karių, tarp kurių apie 2000 karininkų ir apie 48 tūkst. šaulių. Svarstant klausimą vyriausybėje apie sovietų įteiktą ultimatumą dėl sovietinės kariuomenės įvedimo Prezidentas Antanas Smetona pasisakė gintis nuo sovietinės agresijos. Balsų dauguma buvo nesipriešinti arba palaukti. Prezidentas matydamas nesutarimus vyriausybėje ir aukščiausių karininkų ignoravimą gintis pasitraukė į užsienį.
Todėl prašome Vytauto Jakubausko medžiagą spausdinti, studijuoti ir visais įmanomais būdais viešinti ir neleisti niekinti Prezidentą A. Smetoną.
Kai kas bando aiškinti, kad A. Smetona buvęs politinis despotas ir diktatorius. Todėl primename, kad 1918 m vasario mėnesyje Lietuvos Taryboje kilus kai kuriems nesutarimams A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos Tarybos. 1918-02-16 dieną Lietuvos Tarybai pirmininkavo Jonas Basanavičius ir pasirašius Lietuvos Nepriklausomybės aktą Lietuvos Tarybos pirmininku vėl buvo išrinktas A. Smetona. Atkreipiame dėmesį, kad prieškaryje dviejose kadencijose daugumą sudarė Tautininkų sąjunga, Krikščionių demokratų sąjunga ir Valstiečių liaudininkų sąjunga.
PRIMENAME, kad sovietai okupavę Pabaltijį areštavo Latvijos ir Estijos prezidentus, kurie mirė lageriuose. Turbūt daugeliui žinoma, kad A. Smetona žuvo gaisre Klivlende JAV, kurį galimai sukėlė sovietų specialiosios tarnybos. Sovietai okupavę Lietuvą sušaudė 17 ministrų ir 6 Seimo narius, o 22 ministrai mirė lageriuose, kalėjimuose, tremtyje.
PAŽYMIME, kad Vilniaus Sąjūdžio taryba su partneriais Sąjūdžio iniciatyvine grupe, Vilniaus Forumu, Talkai Kalbai ir Tautai, Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus koordinacine Taryba, “Vilnijos draugija”, Žmogaus teisių koordinavimo centru, Pro Patria 2019-02-01 Lietuvos Mokslų Akademijoje paminėjo Prezidento Antano Smetonos Metus, kadangi 2019-tieji metai buvo paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais. Pasak liudininkų šis minėjimas buvo svarbiausias Prezidento Antano Smetonos metų renginys Lietuvoje.
Turbūt niekas nesugebės paneigti milžiniškų Antano Smetonos nuopelnų atkuriant Lietuvos valstybę ir 15 metų jai vadovaujant.
Todėl dar kartą prašome gerbiamus LR Prezidentą, Seimo Pirmininkę, Ministrę Pirmininkę, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo Pirmininkę, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimų narius, Vilniaus miesto merą ir Vilniaus miesto tarybos narius pritarti mūsų ir tikime, daugumos žmonių, siūlymui pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai Vilniaus centre, Gedimino prospekte namo Nr.13 skverelyje.
Prašome geros valios žmones dar kartą pritarti mūsų siūlymams ir oficialiai pareikšti nuomonę.
PRAŠOME Jo Ekscelenciją LR Prezidentą Gitaną Nausėdą būti paminklo LR Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje, Gedimino prospekto namo Nr. 13 skverelyje statybos globėju.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas, tarybos istorinės
grupės vadovas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos prmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis tel. 8611 30131
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. [email protected]
PRIEDAS NR. 3
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS
ASMENŲ APTARNAVIMO SKYRIUS
Biudžetinė įstaiga, S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius,
tel. +370 5 206 2090, el. p. [email protected], svetainės adresas: www.lrp.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188609016
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos
pirmininkui L. Kerosieriui ir tarybos nariams
Nr. (1D-675, 1D-676)-2D-
Į 2024-03-06 kreipimusis
DĖL JŪSŲ KREIPIMOSI
Gerbiamieji,
Su Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai adresuotu Jūsų kreipimusi
dėl žinių apie pasirengimą valstybės gynybai suteikimo ir kreipimusi dėl Prezidento Antano
Smetonos atminimo įprasminimo susipažinome.
Dėkojame už Jūsų išsakytus siūlymus keliamais klausimais.
Šalies vadovas pažymi, kad Antanas Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir
Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių
svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio.
Pasak Respublikos Prezidento, Antanas Smetona visa savo esybe tebėra
nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies
valstybingumo simbolis. Valstybės vadovas paminklo Prezidentui Antanui Smetonai
Palangoje atidengimo ceremonijos metu pažymėjo, kad neabejoja, jog pirmojo Prezidento
atminimas bus deramai įprasmintas ir mūsų valstybės sostinėje.
Pagarbiai
Vedėja Asta Bogušienė
PRIEDAS NR. 4
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
MIESTO APLINKOS SKYRIUS
Lietuvos Sąjūdžio
Vilniaus skyriaus tarybai
2024- Nr. A51- /24(3.3.2.26E-MAS)
Į 2024-03-12 gautą raštą
DĖL PREZIDENTO ANTANO SMETONOS PAMINKLO VIETOS
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius gavo nagrinėti
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2024-03-06 raštą „Pastatykime Lietuvos Respublikos
Prezidentui Antanui Smetonai (1874.08.10–1944.01.09) paminklą Vilniaus centre“ (rašto reg. Nr.
A50-10201/24).
Atsakydami pagal kompetenciją, informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba
savo valią dėl idėjos Vilniuje pastatyti Prezidentui Antanui Smetonai paminklą, kuris išryškintų
Prezidento Antano Smetonos svarbą Vilniui, jam čia veikiant valstybės atkūrimo laikotarpiu, o
vėliau nuosekliai laikantis Vilniaus, kaip teisėtos Lietuvos valstybės sostinės, statuso, taip pat jo
vaidmenį modernizuojant Lietuvą, yra išreiškusi 2021-03-31 Rezoliucijoje dėl Antano Smetonos
paminklo (https://aktai.vilnius.lt/document/30353556).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022-12-19 sprendimu Nr. 1-1708 „Dėl pritarimo
Prezidento Antano Smetonos įamžinimui Vilniuje“, buvo patvirtinta vieta Prezidento Antano
Smetonos įamžinimui – tai skveras priešais Vilniaus senąjį teatrą, įsikūrusį pastate Jono
Basanavičiaus g. 13, kur 1917 m. rugsėjo 18–22 d. posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi
Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką Antaną Smetoną (https://aktai.vilnius.lt/document/30384904).
Be šios vietos Antano Smetonos paminklui pastatyti buvo plačiai svarstyta ir kita vieta:
teritorija prie Tilto ir Žygimanto Liauksmino gatvių sankirtos, netoli namo Tilto g., kur Antanas
Smetona su šeima gyveno 1908–1909 metais. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu 2022 m.
rudenį buvo atlikta apklausa dėl Antano Smetonos paminklo vietos, apklausta 1011 Vilniaus
gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Į klausimą ar jiems svarbu, kad Vilniuje atsirastų prezidento
Antano Smetonos įamžinimo vieta, 39 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. Į antrąjį klausimą dėl
tinkamiausios vietos Antano Smetonos paminklui pastatyti 35 proc. respondentų nurodė teritoriją
prie Tilto ir Žygimanto Liauksmino gatvių sankirtos, o 49 proc. apklaustųjų, kaip tinkamiausią,
įvardijo erdvę Jono Basanavičiaus gatvėje priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius
Atgal
