VISUOMENĖ
2024.09.18.SAUGOKIME IR PUOSELĖKIME SAVO GIMTĄJĄ KALBĄ
doc. dr. Gvidas Kazlauskas
Ūkininkas
Kiekvienam žmogui GIMTINĖ visada lieka miela, žadinančia pakilius jausmus. Gimtinėje susiformuoja pats žmogus. O žodžiuose TĖVAI, TĖVIŠKĖ, TĖVYNĖ telpa visa žmogaus gyvenimo prasmė ir esmė.
TĖVAI išmoko vaikščioti ir kalbėti.
TĖVIŠKĖS aplinkoje mažas žmogus pamatęs gėlės žiedą, išgirdęs paukščio čiulbesį, stebėdamas MOTINOS besišypsantį veidą ar susirūpinusį TĖVĄ išsiugdo savo jausmus.
TĖVYNĖ gi, užtikrina laisvę - svarbiausią žmogaus vertybę. Tai galimybė kalbėti gimtąja kalba, kartu su kitais gentainiais kurti gražesnį, geresnį gyvenimą, puoselėti tautiškas tradicijas, stiprinti VALSTYBĘ.
Pagrindinis ryšys žmonių bendravimui ir bendrai veiklai yra KALBA. „Kalboje glūdi tautos dvasia“ (D. Poška).
KALBĄ, kaip brangiausią Tautos vertybę, reikia puoselėti ir saugoti.
Vaižgantas dar prieš šimtmetį perspėjo, kad „Mes, lietuviai, galime pasigiri savo kalbos dailumu ir turtingumu, tiktai nemokame jos branginti ir ginti“.
Kaip mes savos kalbos nebranginame ir nepuoselėjame yra daugybė pavyzdžių...
Pagrindinį lietuvių kalbos skurdintojo prizą, tikriausiai, laimėtų televizija! Kai kurie žurnalistai ir jų kviestiniai įvairių gyvenimo sričių žinovai be jokios gėdos, kartais net su keistu pasididžiavimu kalba netaisyklinga, užteršta svetimybėmis lietuvių kalba.
Mane, kaip ūkininkaitį, piktina dažnai ne pagal paskirtį vartojami žodžiai: „valgo“ ir „miršta“. Iš ekrano sklinda: „valgo“ šunys, „valgo“ papūgos, „valgo“ krokodilai, „miršta“ katės, „miršta“ begemotai ir kiti gyviai. Tokie šnekėtojai, matyt, įsižeistų, jei jiems sakytumėme, kad jie „ėda“ ar „dvesia“. Juk nereikėtų sužmoginti gyvulių ar sugyvulinti žmonių!
DAR KARTĄ REIKIA PRIMINTI, KAD LIETUVIAI TIK ŽMONĖMS IR BITĖMS taikė žodžius: „valgo“ ir „miršta“.
Erzina kasdien ne pagal reikšmę vartojamas žodis – „sergu“. „Sergu“ už „Žalgirį“, „sergu“ už „Rytą“... Sporto žurnalistai nesivargino paieškoti tinkamo lietuviško žodžio šiai žmogaus būsenai apibūdinti, o išvertė iš rusų kalbos „baleju“. Baltijos, ir ne tik, valstybėse baigiama nugriauti įvairius paminklus, primenančius sovietinės okupacijos laikus. Tas rusiškasis „inkliuzas“ lietuvių kalboje „baleju“ „sergu“ reikia jau nuo rytdienos išrauti be jokių abejonių!!!! Kaip sporto žurnalistai įspraudė tą niekalą, tai dabar tegu kuo skubiau galvoja kaip jį „iškrapštyti“ iš lietuvių kalbos.
Stebina, kad „labai“ mokyti žurnalistai jau įdiegė į lietuvių kalbą nemažai tarptautinių žodžių, tokių kaip: „nominacija“, „edukacija“, „refleksija“, kai yra kuo gražiausių lietuviškų atitikmenų. Dabar brukamas žodis „aspektas“. Užsienietis paklausęs kalbos, kur kartais pusė sakinio tarptautiniai žodžiai, tikrai pagalvos apie lietuvių kalbos „skurdumą“.
Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, jau apie 1920-1930 metus, negausus inteligentų būrelis patys sukūrė nemažai lietuviškų žodžių, kurie ir dabar vartojami!! Kur dabar yra panašūs inteligentai?!
Labai liūdina muzikos mokytojai! Jie net mažus vaikus moko dainuoti ne lietuvių kalba. Neseniai, rugpjūčio 23 d., per LRT PLIUS jaunimėlis „plėšė“ dainas svetimomis kalbomis. Pasirodė, kad tai „Muzikos talentų lygos“ konkurso nugalėtojai. Argi negalima įvertinti dainininko lygio dainuojančio lietuviškai?! Girdžiu, kad net lietuviai kompozitoriai kuria ne lietuvių, bet anglų kalba. Tai reiškia, kad reikia MĄSTYTI angliškai! Čia slypi didžiausias pavojus gimtajai kalbai, kai mąstai angliškai, tai ta kalba ir kalbėti yra lengviau. Šią mintį „Kauno dienos“ 2024-09-05, Nr. 173, laikraštyje patvirtino Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jurgita Polikevičiūtė, pasakydama, kad ji „dažnai iš moksleivių girdi, kad angliškai jiems skaityti lengviau nei lietuviškai“, ir dar nuo savęs pridūrė: „Ir ne tik skaityti, bet ir dėstyti mintis, rašyti“.
Kur tai matyta!!? Greit patys save „nusitautinsim“, pranyks kalba, išnyks ir tauta, nebeliks ir valstybės Lietuvos, dėl kurios per amžius tiek daug aukų padėta!...
„Unt golo liežuvio“ dar kybo dešimtys paminėtinų lietuvių kalbos teršalų ir kitokių negražumų, bet šitą nelinksmą pasibėdavojimą reikia užbaigti su VILTIMI, kad viskas bus tik „Į GERĄ“!
„Primygtinai“ siūlyčiau Lietuvos kultūros darbuotojams padėti Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai „kiečiau“ ir efektyviau atlikti jai pavestą darbą!
Manyčiau, kad reikia paimti pavyzdį iš gamtosaugininkų! Jie sugeba suorganizuoti žmones talkoms išvalyti nuo įvairių šiukšlių pakeles, pamiškes ir vandens telkinius!
Reikia paprašyti, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija ir komisija kartu su Žurnalistų ir Rašytojų sąjungomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis sukurtų VISUOMENINĮ CENTRĄ Lietuvių kalbai ginti ir ją tobulinti. Toks „centras“ – būrelispatriotų – galėtų rinkti iš piliečių pasiūlymus dėl kalbos taršos ar jos tobulinimo, išviešinti kalbos teršėjus, paruošti atitinkamas rekomendacijas Vyriausybei ar Seimui. Televizija ir radijas, tikriausiai, tokiai veiklai talkintų.
Tikiu, kad prie tokios veiklos prisijungtų universitetų Kalbų katedros, lietuvių kalbos mokytojai ir aibės pensininkų – lietuvių kalbos mylėtojų!..
Atgal
